APIE AKMENOS VĖJO MALŪNĄ

Akmenos vėjo malūnas – tai apskritas akmeninių sienų kepurinis olandiško tipo vėjo malūnas, statytas vokiečių meistrų maždaug prieš 150 metų. Bendras malūno su kepure aukštis siekė 18 metrų, sparnų ilgis apie 12.5 m. Malūno liemens akmeninių sienų aukštis – apie 14 metrų. Ties žeme išorinis sienų diametras – 14,6m, storis - 1,1 m. Liemens kaklo išorinis diametras – 6,74 m, kaklo akmeninės sienos storis 0,63 m. Medinio kepurės pasukimo į vėją dantračio išorinis diametras – 6,60 m.

Malūnas turėjo 4 perdangas. Įskaitant pirmąjį, cokolinį, aukštą, vadintą parteriu, ir malūno kepurę, - Akmenos malūnas buvo šešių aukštų statinys. Malūne buvo 2 vartai, 2 durys ir 9 langai. Visi langai buvo viengubi, 6 sekcijų, nevarstomi. Visų vartų, durų ir langų nišos buvo arkinės, be staktų, išmūrytos plytomis. Penktame aukšte ir kepurėje langų nebuvo.

Parteryje buvo įrengti dveji, dvipusiai, šiauriniai ir pietiniai vartai ir dveji – rytinis ir vakarinis langai. Antrame aukšte skersai perdangų įrengta 3 atraminių sijų platforma, kurioje įrengtos atramos statvolio ir abiejų girnų atraminiams guoliams. Antro aukšto palubėje ant statvolio buvo įrengtas varantysis girnų dantratis, malūnininkų vadintas štinračiu, o ant abiejų girnų ašių, verpsčių, buvo įrengti varomieji grubaus malimo ir pikliaus girnų dantračiai, malūnininkų vadinti "bunkuliais". Be to antrame aukšte buvo įrengtos dvejos, rytinės ir vakarinės, durys į apeigos tiltą – galeriją, iš išorės juosiančią malūną. Galerijos plotis buvęs apie 1,2 m. Galerija buvo naudojamasi pasukant malūno kepurę sparnais “į vėją”, montuojant sparnus, užtempiant ir nuimant bures. Čia taip pat buvo šiaurinis bei pietinis langai.

Trečiame aukšte buvo grubaus ir smulkaus malimo girnos. Ketvirtame aukšte buvo grūdų sandėlis. Penktasis malūno aukštas buvo kaip pereinama patalpa iš malūno liemens į kepurę. Šiose patalpose buvo įrengtas pagrindinis varantysis, beveik trejų metrų diametro, sparnų ašies dantratis, vadintas “kombratu” ir varomasis statvolio dantratis – viršutinis "bunkulis", pagamintas iš ketaus, “špyžiaus”.

Ant malūno liemens viršaus, ant jo kaklo, buvo įrengtas bene grandioziškiausias malūno įrenginys – malūno kepurės pasukimo mechanizmas, - 6,7m, diametro medinis kepurės pasukimo dantratis, ant dantračio įrengtas 6,6 m. diametro kepurės atraminis rutulinis guolis, o ant guolio įrengta kepurės atraminė platforma. Kepurės uodegoje buvo įrengta krumplinė kepurės gręžimo pavara su begaline grandine.

Tuo būdu tai buvo pravažiuojamas dviejų vartų malūnas. Arkliais buvo įvažiuojama nuo kelelio pusės, tiesiai į pirmą aukštą, “parterį” , pro šiaurinius vartus. Parteryje maišai su grūdais būdavo iškraunami ir keltuvu užkeliami į ketvirtąjį (iš penkių) malūno aukštą, tarnavusį kaip ir sandėliu, kur grūdai buvo išvalomi. Iš ketvirto aukšto per piltuvus grūdai patekdavo į dvejas girnas, įrengtas trečiame aukšte. Malūne buvo grubaus malimo girnos ir smulkaus malimo girnos su taip vadinamu “pikliumi”, kuriame buvo gaunami aukščiausios rūšies miltai. Iš girnų miltai subirdavo į maišus, buvo pakraunami tiesiai į vežimus ir išvežami pro pietinius malūno vartus. Malūną aptarnaudavo du žmonės: meistras – malūnininkas ir jo padėjėjas, paprastai jaunesnis, nebijodavęs, reikalui esant, užlipti ant sparno, sutvarkyti drobines malūno bures. Dažnai meistru būdavo tėvas, o padėjėju – sūnus. Šiuo metu dar tebegyvena du Akmenos malūno malūnininkai, dirbę Akmenos malūne prieškario, karo ir pokario metais

ATLIKUS EINAMUOSIUS RESTAURAVIMO DARBUS

Visų Malūno sparnų ilgis – maždaug po 12,5 m, tad vėjo rato diametras – apie 25 m. Malūno sparnų kryžius pagamintas iš 15 mm storio geležies lakšto, iš dviejų kryžmiškai suvirintų kvadratinio skerspijūvio 250 x 250 mm.ir 1m. ilgio vamzdžių.Per kryžmę perverti du 240 x 240 mm skerspjūvio , 12,5 m ilgio posparniai, kitaip vadinami “brūštikais”, o prie jų galų tvirtinamos keturios 12 m ilgio sparnų sijos.

Malūno sparnų ašis – 8 m ilgio, pagaminta iš storasienio 145 mm. diametro geležies vamzdžio, skylės diametras – 70 mm. Sparnų ašis, pasvirusi į horizontalią plokštumą 17 laipsnių kampu, apatiniu galu remiasi į pusiau atraminį guolį kepurės viduje. Viršutiniu galu, prie pat kryžmės – ašis remiasi į medinį slystamą guolį, įrengtą priekinėje kepurės sienoje.

Malūno vertikalioji ašis – 8 briaunų statvolis nuobliuotas iš 0,8 m diametro eglės kamieno – apie 12 m ilgio. Statvolis įkeltas per viršų ir nuleistas iki pirmos perdangos. Ant apatinio galo pritvirtintu grūdintos geležies pirštu statvolis remiasi į “poniauką” , įrengtą ant medinių sijų platformos antrame malūno aukšte.

Malūno kepurės pasukimo mechanizmo įrengimas ir kepurės užkėlimas ant malūno liemens aprašyti skyrelyje naujienos.