Ø DALINAI IŠSISPRENDĖ AKMENOS VĖJO MALŪNO KEPURĖS UŽKĖLIMO DARBŲ FINANSAVIMAS

Ø VĖJO MALŪNO KEPURĖ UŽKELTA ANT LIEMENS !

Ø Atrodo, Akmenos vėjo malūno restauravimo darbai persirito per mirties tašką. 2000 m. rudens pabaigoje Kultūros vertybių apsaugos departamentas rado galimybę dalinai finansuoti malūno kepurės užkėlimo darbus, skirdamas šiems darbams 14 tūkstančių litų iš sąmatoje numatytų 43 tūkstančių litų. Malūno savininkai savo sąskaita atliko projektavimo darbus, pateikė ir pagamino būtiną darbams medieną, atliko ir apmokėjo didesnę dalį svarbiausių darbų.

Ø 2000 m. gruodžio 20 – 22 dienomis Akmenos vėjo malūno kepurė buvo užkelta ant malūno liemens !

KAIP TAI BUVO PADARYTA

Ø AKMENOS VĖJO MALŪNO KEPURĖS PASUKIMO Į VĖJĄ MECHANIZMAS.

Olandiško tipo kepuriniuose vėjo malūnuose ( o būtent toks ir yra Akmenos vėjo malūnas ) malūno kepurė pasukama sparnais prieš vėją, kad būtų sudarytos optimalios sąlygos vėjui sukti malūno sparnus.

Akmenos malūno žiedo formos kepurės pasukimo mechanizmą sudaro didysis sekcionuotas medinis 6,7 m. diametro žiedinis dantratis, nejudamai įrengiamas ant apskritų malūno sienų viršaus, ant dantračio pritvirtintas sekcionuotas metalo liejinių atraminis rutulinis guolis ir ant šio guolio įrengta plačių eglės dylių aštuonkampio žiedo formos kepurės atraminė platforma. Šio mechanizmo išorinis diametras – 6,7 m., svoris – apie 4 tonas. Ant pasukimo mechanizmo atraminės platformos viršaus įrengiama malūno kepurė, kurios svoris – apie 10 tonų. Nepaisant įspūdingo svorio ir gabaritų, malūno kepurės pasukimo mechanizmas – gana preciziškas įrenginys – atraminio guolio nekoncentriškumas neturi viršyti 2 – 4 milimetrų – kitaip kepurė nesisuks. Malūno kepurė pasukama maždaug 1 – 1,5 m. diametro dantračiu, kurio ašis kietai pritvirtinta prie malūno kepurės atraminių sijų. 

Didysis kepurės pasukimo mechanizmo dantratis susideda iš 24 sekcijų . kiekvienoje sekcijoje – 8 dantys, tad dantratyje iš viso 192 dantys. Surinktas dantratis susideda tarsi iš dviejų plokščių, 8 cm. aukščio, medinių žiedų: apatinio ir viršutinio. Šių žiedų išorinis diametras - 6,70 m., vidinis – 6,20 m. Tuo būdu žiedų plotis 25 cm. Tarp žiedų, maždaug kas10 cm., vienodais atstumais, į per visą žiedų plotį radialine kryptimi išfrezuotus kanalus įsistato dantračio dantys. Kiekvieno danties plotis – 4cm., aukštis- 10 cm ir ilgis – 24 cm. Dantys neišsikiša nei į išorę, nei į vidų . Tarpai tarp dantų radiuso kryptimi sudaro kiaurymes. Tad horizontalusis varantysis kepurės pasukimo dantratis, gali būti įrengtas tiek iš vidinės, tiek iš išorinės malūno sienos pusės. Jo ašis vertikali ir turi būti tvirtinama prie išilginių atraminių malūno kepurės sijų.

Metalinis atraminis guolis susideda iš dviejų vienodų, lovinio profilio pusapskritiminio latako formos, 7 cm skerspjūvio, sekcionuotų, vienas ant kito uždėtų žiedinių bėgių . Kiekvieną bėgį sudaro 24 identiškos sekcijos – ketaus liejiniai. 330 cm radiuso lanko formos liejinio svoris – apie 40 kG, ilgis – apie 80 cm. Latakas tarp šių bėgių per visą perimetrą užpildytas pakaitomis, be tarpų, sudėtais 7 cm diametro lietais šratais ir medinėmis šratų fiksavimo trinkelėmis. Apatinis bėgis nejudamai pritvirtintas ant medinio dantračio viršaus, o viršutinis - - iš prie malūno kepurės atraminės platformos.

Aštuonkampio žiedo formos kepurės atraminė platforma pusšpunčiu sunerta iš aštuonių maždaug 50 cm pločio, 18 cm aukščio ir 3 m 75 cm ilgio eglės dylių. Ant šios platformos metalinėmis įrengiama malūno kepurė. Kepurės išilginės atraminės medžio sijos metalinėmis apkabomis tvirtinamos prie atraminės platformos medinių dylių.

 KAIP BUVO UŽKELTA AKMENOS VĖJO MALŪNO KEPURĖ

 Ant žemės buvo įrengta laikina horizontali platforma iš vieno pjovimo lentų (8 m diametro). Ant jos sumontuotas 6,7m. diametro žiedinis kepurės pasukimo dantratis (iš 24 sekcijų). Dantračio sekcijos sutvirtintos varžtais ir geležies juostomis, paliekant nedidelį laisvumą.

Ant dantračio buvo surinkti apatinio žiedinio bėgio 24 sekcijų liejiniai. Naudojantis kontroliniu skriestuvu preliminariai patikrintas medinio dantračio ir metalinio žiedinio bėgio centras ir koncentriškumas. Buvo justuojama 2 – 4 mm tikslumu. Pasiekus reikiamą tikslumą, metalinės liejinių sekcijos laikinai pritvirtintos prie medinio dantračio. Paskutinė liejinio sekcija nupjauta tokiu būdu, kad neliktų tarpų tarp sekcijų.

Į metalinio žiedinio bėgio lovį pakaitomis buvo sudėti šratai ir medinės stumdymo trinkelės. Paskutinė medinė trinkelė nupjauta tokiu būdu, kad neliktų tarpų tarp šratų ir trinkelių.

Galutiniam žiedinio bėgio apskritumo patikrinimui iš 7 m. ilgio lentų buvo sukaltas bėgio testavimo kryžius. Ant šratų 90 laipsnių intervalais buvo uždėtos 4 viršutinių liejinių sekcijos ir pritvirtintos (palikus nedidelį laisvumą) prie testavimo kryžiaus galų. Testavimo kryžius buvo sutvirtintas įstrižainėmis. Ši savotiška karuselė 4 darbininkų buvo bandoma prasukti, tuo pat metu koreguojant žiedinio bėgio formą. Besukant karuselę automatiškai koregavosi ir žiedinio bėgio apskritumas ir testavimo kryžius. Jei pradžioje karuselė labai sunkiai sukosi, tai po kelių ratų tam nebereikėjo jokių pastangų. Sistemos apskritumas buvo pasiektas. Visos dantračio sekcijos buvo kietai suveržtos varžtais, visos apatinio žiedinio bėgio sekcijos prie dantračio prisuktos medvaržčiais, testavimo kryžiaus liejiniai kietai priveržti prie kryžiaus. Šis testavimo kryžius, kaip matysime, ir toliau bus naudojamas kepurės pasukimo mechanizmo testavimui.

Sekančiame darbų etape turėjo būti surinktas ir sujustuotas viršutinis žiedinis bėgis. Iš anksto sudarytoje darbų programoje buvo numatyta viršutinį žiedinį bėgį surinkti, išbandyti ir koreguoti ant jau paruošto ir sujustuoto apatinio bėgio šratų ir ant jo pritvirtinti kepurės atraminę platformą – taip, kaip tai bus ant malūno sienų. Tačiau tokia procedūra labai sunkiai įgyvendinama, - prie 8 sekcijų medinės platformos iš apačios pritvirtinti 24 sekcijų viršutinį žiedinį bėgį ir jį sujustuoti –nepaprastai sunkus ir varginantis darbas, - tam nebebuvo nei laiko, nei lėšų, - artėjanti žiema galėjo bet kuriuo metu nutraukti kepurės užkėlimo darbus ir dar vienai žiemai palikti kepurę neužkeltą ant malūno. Tai padaryti ant malūno sienų būtų dar sunkiau, nes 2 darbininkai turėtų dirbti sienos išorėje, ant pastolių. Todėl buvo nutarta pakeisti darbų programą: kepurės atraminę platformą su žiediniu bėgiu surinkti “ aukštyn kojomis “ (žiediniu bėgiu viršuje). Taip ir buvo padaryta. Į viršutinį bėgį buvo sudėti šratai su medinėmis trinkelėmis, o ant šratų uždėtas tas pats testavimo kryžius, jau seniau sujustuotas ant apatinio žiedinio bėgio. Su viršutiniu bėgiu buvo atlikta toki pat justavimo ir koregavimo procedūra, kaip anksčiau tai buvo padaryta su apatiniu bėgiu.

Tuo buvo užbaigti kepurės pasukimo mechanizmo justavimo darbai, atliekami ant žemės, Akmenos dvaro kiemo baliustrados aikštelėje. Kepurės pasukimo mechanizmas buvo išrinktas ir paruoštas užkėlimui ant malūno sienų.

Vėjo malūne buvo įrengtas keltuvas. Tam buvo pritaikytas senovinis 2 m. diametro buvęs diržinės pavaros reduktorius . Pasinaudojus šiuo keltuvu ant malūno viršutinio perdengimo, esančio 14 m. aukštyje buvo sukelti darbo įrankiai, suvirinimo aparatūra.

Ant malūno liemens kaklo, ant malūno sienų viršaus, ant įbetonuotų 27 strypų, buvo įrengtos 27 metalinės metrinės medinio žiedinio dantračio tvirtinimo juostos. Juostose buvo išgręžtos skylės, per kurias jos buvo užmautos ant strypų ir privirintos. Juostų galai užlenkti žemyn, kad apkabintų mūro sieną. Jų galuose išgręžtos ir įsriegtos skylės juostų fiksavimo varžtams (M10), kuriais juostos buvo nejudamai užfiksuotos ant malūno sienos. Pasinaudojus šiais tvirtinimo varžtais išorinėje malūno sienų pusėje buvo įrengta laikina darbo aikštelė. Malūno “kaklo” dantračio užkėlimui buvo pasiruošta.

Mūsų sukonstruotas keltuvas užsirekomendavo puikiai. Per pusdienį visos dantračio sekcijos, surinktos po dvi, ir visos 24 apatinio bėgio liejinių sekcijos, visi šratai ir jų stumdymo trinkelės buvo užkelti ant malūno viršaus. Čia mūsų laukė jau pažįstamas darbas, kurį jau buvome atlikę ant žemės: reikėjo surinkti, sujustuoti ir pratestuoti malūno “kaklo” dantratį ir apatinį žiedinį bėgį. Tuo tikslu per didelį vargą ant malūno užsikėlėme testavimo kryžių. Čia mūsų puikusis keltuvas niekuo negalėjo padėti: kryžius negalėjo tilpti malūno vidun. Jį teko užtraukti virvėmis per lauko pusę. Dvigubų lentų kryžius užmautas ant statvolio, o jo galuose pritvirtintos sekcijos uždėtos ant šratų. Justavimo procedūra buvo analogiška, kaip ir ant žemės, tačiau daug sunkiau įgyvendinama. Ir čia naudojomės savo išbandytais justavimo įrankiais - laužtuvais ir kūjais. Dantratį buvo lengva laužtuvu pastumti į lauko pusę, tačiau jį pastumti į vidų buvo problema, nes pastolių nebuvo. Čia padėjo kūjai ir suvirinta darbo aikštelė ant malūno išorinės sienos pusės. Galop į dienos pabaigą,- o diena buvo labai trumpa, gruodžio vidurys, – 4 valandą popiet jau darosi tamsu – dantratis su apatiniu žiediniu bėgiu buvo pastatytas į vietą ir sujustuotas. Pradėjus snigti, dantratis su apatiniu bėgiu ir šratais buvo uždengtas polietileno plėvele ir paliktas ant malūno.

Sekančią dieną dantratis juostinėmis atatampomis nuo sekcijų sujungimo varžtų buvo privirintas prie 27 tvirtinimo juostų, įrengtų ant malūno sienos viršaus. Dantratis su apatiniu bėgiu buvo įrengtas ant malūno sienos.

Kadangi kepurę buvo įsipareigota užkelti iki 2000 m. Kalėdų, o iki jų bebuvo likę kiek daugiau kaip savaitė, tapo aišku, kad kepurės atraminę platformą sumontuoti ant malūno viršaus vargiai besuspėtume. Buvo nutarta ją sumontuoti ant žemės, sutvirtinti medžio sijomis, ir užkelti tuo pačiu kranu, kuris kels kepurę. AB “Panevėžio Kranai” maloniai sutiko padėti tai padaryti.

Visos 8 kepurės pasukimo platformos sekcijos buvo atgabentos prie malūno ir surinktos ant už 20 metrų nuo malūno gulėjusių sparnų sijų. Šiuo atveju platforma buvo surinkta normalioje padėtyje, metaliniu žiediniu bėgiu į apačią. 8 iš 24 viršutinio žiedinio bėgio sekcijos, tvirtinamos ties atraminių dylių sujungimais aštuoniuose kampuose ,išrenkant platformą, buvo nuimtos. Dabar jos vėl buvo uždėtos, taikant, kad kiekvienas dylių sujungimo varžtas ir kiekvienas viršutinio bėgio sekcijų tvirtinimo medvaržtis (kiekviena žiedinio bėgio sekcija tvirtinama 8mm diametro 80mm ilgio medvaržčiais) tiksliai pataikytų į justavimo metu rastą “savąją” skylutę. Baigus platformos surinkimą, ji buvo sutvirtinta 4 kryžminėmis medinėmis sijomis, galinčiomis išlaikyti apie 2,5 tonas sveriančią platformą. Tam sugaišome beveik pusantros dienos. Baigiantis šiam darbui, penktadienį, gruodžio 15d. iš “Panevėžio Kranų” buvo iškviestas keliamasis kranas – antradieniui, gruodžio 19d.

Tai buvo dar demokratinės Vokietijos gamybos vikšrinis 25 tonų keliamasis kranas. Vieškeliais, per Surdegį, Viešintas jis buvo atgabentas pirmadienį gruodžio 18d.

Antradienį buvo sumontuota krano strėlė ir jis paruoštas darbui. Nuo malūno buvo nuimtas ir išardytas testavimo kryžius, - jis jau buvo nebereikalingas, buvo pasiruošta užkelti kepurės atraminę platformą. Platforma buvo užkabinta 4 trosais už tvirtinimo sijų . Kiek pakėlus buvo išbandytas sijų stiprumas. Sijos kiek išlinko, bet atlaikė. Platforma lėtai buvo pakelta virš malūno. Ten mes jos jau laukėme. Ji buvo iš lėto, mums koreguojant rankomis, nuleista viršutiniu bėgiu ant guolio šratų. Tuo baigėsi platformos užkėlimas. Tačiau ją bekeliant ji deformavosi. Viršutinio bėgio nebeatitiko apatinio bėgio formos. Reikėjo koreguoti viršutinę platformą ir jos bėgį. Buvo atleisti visi platformos dylių sujungimo varžtai. Pamažu, žingsnis po žingsnio viršutinis bėgis bemaž atrado savo vietą, Tačiau nei 4 nei 5 vyrai platformos prasukti neįstengė. Diena baigėsi ir buvo nuspręsta sekančią dieną paskirti platformos sutvarkymui: kepurės pasukimo mechanizmas būtinai turi būti sutvarkytas prieš užkeliant malūno kepurę. Buvo sutarta, kad kranas trečiadienį nedirbs, - malūno kepurę užkelti ketvirtadienį.

Trečiadienį nuo pat ryto buvo nuvykta pagalbos į kaimyninę žemės ūkio bendrovę. Reikėjo talkininkų platformai prasukti. Buvo žiemos metas ir žmonės ten nebuvo perdaug užsiėmę, tuo labiau, kad nuotaikos tvyravo prieššventinės. Po neilgų derybų su dviem automobiliais talkininkų nuvykome prie malūno. Ten jau mūsų susidarė bent 12 vyrų, ir draugiškai kibome į darbą. Keletą kartų pirmyn, keletą – atgal ir platforma pajudėjo, ir, galų gale pradėjo suktis . beliko suveržti atleistus platformos dylių sujungimo varžtus ir darbas buvo padarytas. Atsidėkojome talkininkams. Ir mums buvo gerai, ir jie liko patenkinti. Iškvietėme kranistus, bet jie atvyko jau tik sekančią dieną – ketvirtadienį. Mes gi mediniais uosio pleištais sutvirtinome posparnius, pagilinome jiems duobes: Išbalansavus posparnius ant žemės esančioje kepurėje, jiems teko iškasti 1 – 1,5 m gylio duobes. Malūno kepurės užkėlimui buvo pasiruošta.

Ketvirtadienį su atvykusiu “Panevėžio kranų inžinieriumi dar kartą aptarėme, kokiu būdu galima būtų užkelti malūno kepurę. Pasidarė aišku, kad jų kranui neužtektų strėlės aukščio, jei kepurę keltume už po jos pagrindu mūsų pritvirtintų dviejų rastų. Buvo nutarta krano kablį įleisti per viršuje esantį technologinį liuką į kepurės vidų ir keturiais trosais užkabinti už išilginių apatinių kepurės atraminių sijų, išbalansuoti svorio centrą ir pabandyti pakelti kepurę. Taip ir buvo padaryta. Liukas buvo kiek per arti kepurės priekio, tai kepurę išbalansuoti pavyko tik iš kokio ketvirto – penkto karto. Kai tai pavyko, nuėmėme nebereikalingus atraminius kepurės rąstus ir pabandėme kepurę užkelti ant malūno. Deja, iš karto šito padaryti nepavyko – per dideli kepurės gabaritai neleido jos pakelti į reikiamą aukštį – jos sienos ėmė siekti krano strėlę. Kepurę vėl pastatėme ant žemės, į tą pačią vietą. Atrodė, kad tą dieną kepurės užkelti nepavyks. Bet kranistai tokiam variantui buvo pasiruošę. Prie krano strėlės buvo primontuotas papildomas snapo formos prailginimas ir dar kartą pabandyta užkelti malūnui kepurę. Šį kartą viskas pavyko gerai, kepurė pakibo virš malūno ir, padedama mūsų rankų, atgulė ant atraminės platformos.

Tuomi ir baigėsi pats sunkiausias ir, matomai rizikingiausias Akmenos vėjo malūno restauravimo darbų etapas.

Sudarė: Rimgaudas Žirgulevičius

Vilnius 2001 m. sausio 12 d.