D E L i R i U M : •  PogrindiZ •  Garsų Fantomai •  Kliedinti Akis •  VietoVės • Svajūnai •  Žodinės Haliucinacijos Jūsų širdies pafų adata: audio_z

PermainoZ vėl ••• keičiam toną, ritmą, atlikimo manierą, kompozitorius, instrumentus; ••• ir se-no nepamirštam.

Pop kaleidsokopas airišku falcetu: Vilnius, 2oo5 ••• Pailsėję po lietuviškos Eurovizijos, laisvu nuo darbo laiku mes dirbam su Bono iš U2. Neskubėdami gurkšnojam škotiško viskio importą iš naujosios lietuviškos darbo jėgos kolonijos - Airijos. Ši roko klasika pasiekia mus iš Dublino ir tampa pop etalonu. Veiksmas, kaip ir šis tekstas, prasideda bare Grass‘as.  Nepretenzingos garso sistemos šiuolaikiškame dizaine – agurkų ir pomidorų stiklainiai surikiuoti techno ritmu, glostantys akį barokinėmis užuolaidomis nerūkomoje teritorijoje. Vilniaus centras – ta vieta, kur per 2004-ųjų Kaziuko mugę galėjai apžiūrinėti pintines iš Skuodo, klausytis Elektrodienų reklamos ir prisijungti prie Hare Krišna ceremonijos, įveikdamas keleto tūkstančių metų distanciją. Taip, mes juk indoeuropiečiai. Iš Vilniaus per Indiją į Europą, o iš jos, per U2 – į trečiojo pasaulio šalis. Dar viskio! •••

Šį tekstą reikia skaityti taip, lyg žiūrėtum kelio filmą – tokia mintis šmėsteli Grass‘e išgirdus U2 garso takelį iš Wenderso filmo "Milijono dolerių viešbutis".  Kelio filmų maestro filmo pabaiga pasiveja jo pradžią: skambant „Žemė po tavo kojomis“ dramatiškai simpatiškas filmo herojus, laisvės ir šizofrenijos kalinys, krenta nuo daugiaaukščio. Vaizdas sulėtintas – žiūrovas gali įsižiūrėti į jaukias butų dėžutes. Bauhaus architektūros palikimas – mes skendime vieni kitų žvilgsniuose jaukiom neono šviesom apšviesdami svečių kambarius ir miegamuosius •••

Garso takelis grįžta į U2 pradžią. Joshua Tree – pirmas tokį milžinišką pasisekimą turėjęs ir iš garažų U2 ištraukęs albumas, inspiruotas Bono kelionių po trečiojo pasaulio šalis. Roko energija, prasiskverbianti į užmirštus svetimus skausmus: Sex Pistols, Pink Floyd ir Bob Dylan, kurio nelegalios plokštelės pasiekia Lietuvos hipių suvažiavimus ir skamba kolektyvinės tragedijos fone – Romo Kalantos laidotuvėse. Tuo tarpu U2 video "Tėvo vardu" du nuogi fechtuotojai daužo vienas kitą kryžiais, o nespalvotame fone Bono sukasi karuselėje – ritmas griežtas, inercija aštri. Girdi ir tobulą falcetą (..ar jūs atsimenat Farinelį Kastratą? Gerai, kad dabar 2005-ieji) •••

Tada Bono – tiesiogiai ar netiesiogiai – pasirašo autorinių teisių kontraktą su Davidu Koperfieldu. Pagal TV reitingus šis šių laikų magas nepralenkiamas net Satja Sai Babos. Ir mes tai suprantam žiūrėdami į stikliniuose akvariumuose be virvių (pafantazuokim – o jei iš tiesų be virvių?) sklandančius Davido asistenčių kūnus. Groja tas pats griežtas ritmas ir tas pats falcetas fone. Mes visa tai patiriame per TV ekraną – vienas lietuviškas kanalas retransliuoja Kalėdines euforijas. Transatlantinei auditorijai alpstant iš nuostabos, kai kilnojami traukiniai ir šiuolaikinės magijos pagalba įveikiama didžioji kinų siena, Davido žmona Claudia Schiffer žengia podiumu. Jai nereikia išmokti šypsotis paparačiams – tai genuose. Fashion TV – kaip dirbtinis madų rojus, neperregima industrija ir kaip elegancijos genofondas. Puiki mozaika Laisvės Alėjoje, Kaune, renkantis sezono garderobą •••

Kitas U2 kontraktas jau ne tiek logiškas, kiek neišvengiamas. 1997-ieji, albumas POP. Jo skandalingas pristatymas supermarkete. Mirgantys stadionai, MTV apdovanojimai už geriausius scenos šou. "Ištikimieji" nuo Dublino ir Niujorko iki Alytaus rajono šoke: "Jis mus išdavė". Jiems reikia laiko atsitokėti – grynasis rokeris suplyšusiais džinsais svinguoja "Discotheque". Net Metallica vokalistas kerpasi plaukus. Bet čia juk tas pats klasikinis paltas Bono karuselėje, perleistas per Koperfieldo burtų mašiną. Kokie laikai! David Bowie su britų vėliava ant viršelio dainuoja "Kelkis, miręs žmogau" ir kartu su Marilyn Manson prodiusuojančiais Nin Inch Nails filmuojasi klipe, kuriame ironizuoja "Aš išsigandęs amerikiečių", Prodigy iš prakaituotų garažų skelbiasi turį nuodų ir vaistų. Tada net Marijampolės "Poezijos naktis" persmelkia Majamio energija ir per mikrofoną skamba: "Dusliai dusliai dusliam išblyškusiam Dievui tiesiai tiesiai į ausį skiemenuoju: c o c a - c o l a  c o c a - c o l a   c o c a - c o l a

Jau gerokai po to Vilniaus Akropolis įsteigia savąjį TV Akvariumą. Ir mes vėl šoke: iš ryto, TV eksperimento dalyviams valandą skamba Tomo Waitso balsas: "Jėzaus balsas manęs dar niekad nepavedė" – ta pati frazė, muzika nesikeičia. Tai, kas įdainuota uždaroms melomanų celėms, staiga išneria į daugiatūkstantinį ekraną (o mes juk įpratę skųstis: "Maža rinka, tik trys milijonai"). Tada viena eksperimento dalyvė, muzikologė, kitiems paslaugiai paaiškina, kad "čia viskas normaliai". Dienos gaidą uždavusi melodija veikia dalyvių bioritmus. Po kiek laiko jie kviečiami į roboto balso valdomą išpažinties kambarėlį. 2004-aisiais, per vieną gatvės stendų parodą (Bilboart Gallery) ant Akropolio sienos pakabinamas spalvotas Spidermanas. Aš prisimenu stilinguosius The Cure: "Spidermanas valgo tave vakarienei". Ir eidamas nusipirkti miegmaišio draugiškai merkiu jam akį •••

Po šio pasaulinio turo Bono savo ausinuke melancholiškai nuspaudžia pauzės mygtuką. Kodėl? Kartais reikia pailsėti. Be to, stadioniniai miražai reikalauja daug investicijų. O į MTV veržiasi ne mažiau žavūs projektai: "Spice Girls" su tarp dangoraižių skanduojamu "Pripildyk savo gyvenimą prieskoniais" ir Davido Beckhamo – vienos iš jų vyro – skandalingais spyriais nuo 11-os metrų atžymos. Prisiminkim ir Robbie Williamsą, fanių, reikalaujančių nuo jo vaiko, pulkus. O jis sau "Aš turiu per daug gyvenimo, tekančio mano kraujyje". Net Šarūnas Nakas "Muzikos istorijoje" mini Gorrilaz, nes ten susimiksuoja mažiausiai penki pop stiliai, o brangią klipų režisūrą keičia subtili animacija. Lietuvoje Empty maudosi burbuluose ir šnabžda "Libido avangardas", o Aivaras Stepukonis – filosofijos ir teologijos ekspertas – lipa ant eurovizinės scenos. Mes jau buvom jį girdėję su Gintaro Rinkevičiaus orkestru cituojantį Queenus. Tada ant Dublino stogų vėl užlipa rokeriai ir per VAVA eterį, skanduodami "Tai nuostabi diena" transliuoja aerouostų gaudesį. •••

O šių dienų "Pravda" – nemokamas leidinukas, prieinamas beveik kiekvienam Vilniaus bare ir picerijoje – rašo recenziją naujausiam U2 albumui "Kaip išmontuoti atominę bombą". Klausom ir mus užplūsta ramybė. Grass‘as vis dar vaišina gurmanus ir melomanus gausiom airiškom asociacijom. Norėtųsi net palikus arbatpinigių padavėjai pasilikti čia ilgėliau. Bet mūsų laukia Vilniaus gatvės. Mes su A. pamerkiam akį valytojai ir išeinam niūniuodami POP: "O jei tu vilkėtum tą velvetinę suknelę...". Bono, mes vis dar su tavimi: "Please, please, get up of your knees" •••                                                                 - by audio_z

old-key-word: loop ¤ Janek Schaefer ¤ Pukas ¤ Strings ¤ žanras ¤ kultūros tvartas some-things: Sountoys.net • Mah Braza Dj •• Bajan-men ••• Pafai

•  dj Jot,2oo2 •   Restart,2oo3 •   Windows,2ooo •   Šiandien recenzijos nebus,2oo3 •   Beveik Delay,2oo1 •   van Beethoven,18-19a •   Deivis,21 a. •  the Vines,2oo2   •  dj Jot - Gamtovaizdžiai [mp3]

•   Apie nekankles •   Propedeutika •   Peter Gabriel - Up,2oo2 •   Sartre,2o a. •   Apie galimybes •   Etno muzika ir uodai •   Pirsingas •   VideoProjekcijos [rimta] •   99 studio

• A R C H Y V A S •

 

[c] priklauso autoriams; [z] by ZveriZ, 2oo5