Netrukus buvo sudarytas Vištyčio valsčiaus vykdomasis komitetas. Jo pirmininku tapo Jonas Kunas. Vištytyje isikūrė rusų pasienio komendantūra. Čia apsigyveno rusų pasieniečiai karininkai ir jų šeimos.
Iš pogrindžio išėjo komunistai ir komjaunuoliai. Ypač aktyviai reiškėsi Aleksandras ir Semionas Benosenkos, Juozas Čiuprinskas, Juozas Sartakauskas ir kiti. Buvo legalizuota Vištyčio partinė organizacija turėjusi 10 narių (>>). Partorgu buvo išrinktas Andrius Jurgelaitis, 1941m. vokiečių suimtas ir nužudytas. Aktyvūs buvo komunistai J.Kunas, S.Benosenka, J.Kalinauskas. Pastarasis buvęs 1917m. Žiemos rūmų šturmo Petrograde dalyvis, taip pat vokiečių sušaudytas 1941m. ant Ilgojo kalno (>>).
Paskelbus rinkimus į Liaudies seimą, prasidėjo agitacija už kandidatų iškėlimą. Tam vadovavo A. Jurgelaitis, broliai Aleksandras ir Semionas Benosenkos, J. Čiuprinskas bei keli vietiniai komjaunuoliai. Kandidatu į Liaudies seimą buvo iškeltas gražiškietis Pranas Eidukaitis. Rinkimų metu jį išrinko deputatu, o vėliau - Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo nariu.
Okupacinė valdžia visoje Lietuvoje įvedė privalomą bolševikinės spalio revoliucijos Rusijoje metiniu paminejimą. Štai kaip 23-ių spalio revoliucijos metinių šventimą atsimena buvęs Vištyčio mokyklos mokinys, pedagogas ir poetas J.Kalvaitis: "Pirmą švenčių dieną lijo. Tačiau Vištyčio miestelis buvo pilnas žmonių. Iškilminga eisena prasidėjo nuo mokyklos. Nešiau raudoną vėliavą. Ejo komunistai ir komjaunuoliai is viso valsčiaus, daug kitų Vistyčio žmonių. Lijo lietus..."
Visoje Lietuvoje buvo nacionalizuojami dvarai ir stambūs ūkiai. Vištyčio apylinkėje dvarų nebuvo. Keletas stambių ūkininkų turėjo po 30 ha žemės ir daugiau. Dalis jų žemės buvo nacionalizuota paliekant jiems po 10-15 ha. Iš šios nacionalizuotos žemės buvo sudarinėjamas žemės fondas. Vistyčio žemės dalijimo komisija, kurios pirmininkas buvo A.Duobaitis (>>), sekretorius I.Astašauskas, dalijo žemę Vištyčio bežemiams, turėjusiems po 5-10 ha. Galima buvo gauti iki 15 ha žemės. Tada žemės gavo J.Čiuprinskas, Griūnovai, Lukoševičienė ir kiti valstiečiai. Jie buvo atleidžiami nuo žemės mokesčio, iš valstybės nemokamai gavo sėklos. Vištyčio miestelyje buvo nacionalizuotos parduotuvės ir stambių savininkų namai, visi amatininkai buvo suvaryti į arteles.
Kartu su iš pogrindžio išėjusiais komunistais aktyvią veiklą pradėjo ir jų pagalbininkai - komjaunuoliai. Buvusi Vištyčio komjaunimo organizacijos sekretorė O.Benosenkaitė - Merkevičienė (>>) prisimena: "Įkūrus tarybų valdžią Vištytyje, legalizavosi komjaunimo organizacija. Buvusioje gaisrininkų bustinėje įsikūrė komjaunimo štabas. Pirmasis legalios komjaunimo organizacijos susirinkimas įvyko 1940 liepos mėnesį. Aš, broliai Stasys ir Jonas Sartakauskai, Jonas Griūnovas, Albertas Jaruškevičius ir daugelis kitų buvome priimti į komjaunimą. Sekretore išrinko mane. Buvo įkurtos komjaunimo organizacijos ir Pavištytyje, Vištyčio II Lauke, Stirniškiuose. Valsčiaus komjaunimo susirinkimai vykdavo tik prieš svarbesnius įvykius - šventes ir rinkimus. 1940 - 1941m. komjaunuoliai aktyviai dalyvavo ruošiant mitingus, švenčiant spalio revoliucijos Rusijoje metines, padėjo palaikyti tvarką miestelyje. Komjaunuoliai stengėsi dirbti ir kultūrinį darbą Vištytyje. O.Benosenkaitė-Merkevičienė prisimena: "Rūpinomės vakarinės mokyklos kursais. Mokėsi daug žmonių. Organizavome vakarus su paskaitomis. Buvo organizuotas didelis mišrus choras ir šokių būrelis. Su meno saviveiklos kolektyvais vykdavome į kaimus - Pajevonį, Stirniškius ir kitur. Kolektyviai skaitėme knygas (N.Ostrovskio "Kaip grūdinosi plienas"). Tuo laiku filmų Vištytyje niekas nedemonstravo, o komjaunuoliai kur nors pamatę filmą, grįžę pasidalindavo įspūdžiais. Dažnai su kariais pasieniečiais organizuodavome futbolo ir kitas sportines varžybas. Aktyviausi buvo J.Sartakauskas, A.Proprovaitė (vėliau Vilimienė, ilgus metus dirbusi Vilniuje teisėja).
Vištyčio kultūrinio gyvenimo centras iš pradžių buvo 6 skyrių mokykla. Ilgą laiką čia mokytojavo A.Tarasonis. Tuo metu buvęs ketvirtos klasės mokinys vėliau pedagogas ir poetas J.Kalvaitis atsimena: " Mes, A.Jurkynas, D.Šulinskaitė, Vytautas ir Algis Cimermonai - iš viso 20 žmonių, buvome 4 klasės mokiniai. Mus mokė mokytojas A.Tarasonis. Tai buvo puikus, nuoširdus, jau pagyvenęs žmogus. Prieš spalio sventes jis paskelbė tarybinių eilėraščių mokymosi konkursą. Mokėmes visi, bet nugalėtojais tapome aš ir A.Jurkynas. Gavome kuklias dovanėles. Tačiau dovanas nustelbė spalio metinių minėjimas. Pas mus mokinius švenčių išvakarėse atvyko partijos valsčiaus komiteto sekretorius Fridas Jaruškevičius, vykdomojo komiteto pirmininkas J.Kunas, valsčiaus komiteto nariai J.Dvelys, dirbęs pašto viršininku, profsąjungų komiteto atstovas Andrius Duobaitis, komjaunimo atstovai, kurie mums stojantiems į pionierių gretas užrišo raudonus kaklaraiščius. Partinės organizacijos atstovai mus mokinius sveikino linkėjo išaugti gerais naujos Lietuvos statytojais, sąžiningais žmonėmis".
Mokykloje kurį laiką veikė ir vokiečių klasės, kurioms vadovavo mokytojas Vimeris. Sovietų valdžios metais miestelyje buvo įkurta biblioteka, kuriai vadovavo Kazys Lapašinskas (>>), vokiečių ant Ilgojo kalno nužudytas 1941m. liepos 14d (>>) (>>) (>>).
Teigiama, kad Vištytyje slapta veikė pogrindinė vokiečių organizacija "Kultūrverbandas". Iki karo jos nariai aktyvios veiklos nerodė, tačiau slapta palaikė ryšius su vokiečiais.
1941m. birželio 14d. buvo suimta ir į Rusiją ištremta keletas Vištyčio mokytojų ir iš vietos įstaigų atleistų tarnautojų šeimų.
Tačiau netrukus, 1941m. birželio 22d., prasidėjo karas... ...>>>