Vištyčio rajone karo pradžioje iškart veikė 4 vokiečių pėstininkų divizijos. Viena iš jų, o būtent 121-oji prieštankinė divizija, veikė kaip tik šia kryptimi (>>).
..................................
1941 m. birželio 22 diena, 12.00 val. Pabaltijo karinės apygardos Nr.03 štabo žvalgybinis pranešimas:
" Po artilerijos paruošimo priešų karinės oro pajėgos pažeidė valstybinę sieną ir nuo 1941m. birželio 22 dienos 4 val. 15 min. vykdė išpuolius ir mūsų teritorijoje bombardavo eilę objektų. Aviacijos antskrydžių metu buvo bombarduojami Šiauliai, Jurbarkas, Kaunas, Panevėžio aerodromas. Tą pačią birželio 22 dieną 4 val. 18 min. 5 vokiečių lėktuvai apšaudė Vištyčio miestelį. Tie pat 5 lėktuvai veikė ir virš Kalvarijos. Nuo 5 val. 25 min. priešų pėstininkai ir tankai perėjo į puolimą.
Antra. Kauno - Vilniaus kryptis.
a) 9.00 val. Jurbarko - Vištyčio sektoriuje priešas atidarė frontą: Šakių kryptimi puola pėstininkų pulkas; Naumiesčio, Kybartų, Virbalio kryptimi - 2 pėstininkų pulkai. Vištyčio kryptimi puola nenustatyto skaičiaus vokiečių pėstininkų pajėgos.
b) fronto sektoriuje Vištytis - Kopcevo pagrindinį smūgį priešas vysto Alytaus kryptimi...Iki 500 vokiečių tankų prasiveržė Lazdijų kryptimi. Kopcevo užėmė pėstininkai.
Štabo viršininkas generolas-leitenantas Klionovas
Žvalgybinio skyriaus viršininko pavaduotojas plk. Kašnikovas
--------------
TSRS liaudies gynybos komisarui.
1941m. birželio 22 diena, 06.10
04.00 val. 22.6.41 vokiečiai prad?jo karinius veiksmus...Priešų tankai juda Tauragės kryptimi. Pėstininkai juda link Šakių (maždaug pulkas), link Vištyčio ir Kalvarijos (skaičius tikslinimas). Įsakiau prieš? kontratakuoti ir paimti į nelaisvę..."
Pabaltijo karinės apygardos vadas F. Kuznecovas
------------
Raudonosios Armijos generalinio štabo viršininkui
Žvalgybinis pranešimas Nr. 04K; 18.00 22.6.41
Dienos eigoje priešas tęsė puolimą visame fronte. Puolime dalyvauja 16-17 pėstininkų divizijų, 2 tankų divizijos, 4 motorizuotos divizijos. Aktyviausia veikiama Šiaulių....ir Kauno-Vilniaus kryptimi - Vištyčio ir Lazdijų rajone.
Fronto štabo žvalgybinio skyriaus viršininkas plk. Safronovas.
------------
Vištytis - pasienio miestelis. Visais laikais čia buvo pasienio policijos postas, muitinė. Rusų kariuomenės pasienio komendantūra čia isikūrė 1941 metais įvedus Lietuvoje sovietų valdžia. Kaupiskių, Meiliūnų, Čižiškių ir Vartelių kaimuose buvo įkurtos pasienio užkardos.
1941m. pradžioje iš Vištyčio repatrijavus daugumai čia gyvenusių vokiečių, Vištytyje ženkliai sumažėjo gyventojų skaičius.1941m. birželio 14d. rusai okupantai suima ir ištremia į Rusiją keletą Vištyčio mokytojų. Iš vietos įstaigų atleidžiami jų manymu neištikimi okupacinei valdžiai tarnautojai. 1941m. kovo mėnesį repatrijavo paskutiniai čia gyvenę vokiečiai.
Neramus buvo pavasaris 1941m. Vištytyje. Vištytiečiai nerimastingai dairėsi ežero link - į Vokietijos pusę. Už ežero dunksojo Ramintos giria su jos glūdumoje stovinčia Hermano Geringo (>>) medžioklės pilimi. Rytų Prūsijoje buvo kaupiama didžiulė karinė jėga - gerai ginkluotos vokiečių armijos ir divizijos. Žvalgybiniais tikslais virš Vištyčio ežero dažnai praskrisdavo vokiečių karo lėktuvai.
............
1941 m. birželio 22 diena; 22 val.00 min.
Pabaltijo karinės apygardos štabas (12 km. į šiaurės rytus nuo Panevėžio) Operatyvinis pranešimas Nr. 01K: "....188-oji šaulių divizija (divizijos štabas - miškas, 14km. į pietus nuo Vilkaviškio m.) randasi Jūrės rajone. Divizija turi 3 batalionus Virbalio - Vištyčio atkarpoje ".
............
Prasidėjus Didžiajam Tėvynės karui, 1941 06 22 vokiečiai artilerija ir karinė aviacija apšaudė Vištytį. Apgriaunama šiaurinė miestelio dalis ir Švč. Trejybės bažnyčia. Žūsta nemažai miestelio gyventojų. Sovietų pasienio kariuomenės dalinys buvo sumuštas, Vištytis atsiduria vokiečių rankose.
Prasidėjo 1941m. birželis. Ona Merkevičiene prisimena: "1941m. birželio 22d. mes, Vištyčio komjaunuoliai, organizavome prie Vištyčio ežero krosą. Iš vakaro pravedėme repeticijas, buvome labia pavargę. Kitą dieną turėjo vykti varžybos. Sugulę miegoti, galima sakyti tik sumerkę akis išgirdome baisų griausmą. Pagalvojome, kad perkūnija, bet mano vyresnysis brolis Aleksandras pasakė, kad tai karas".
Vištyčio rajone karo pradžioje iškart veikė 4 vokiečių pėstininkų divizijos. Viena iš jų, o būtent 121-oji prieštankinė divizija, veikė kaip tik šia kryptimi (>>).
1941m. birželio 22d. 4 val. ryto pirmasis sviedinys paleistas nuo Grossen Kalweitschen (Didžiųjų Kalvaičių) aukštumų pataikė į buvusį valsčiaus bankelio pastatą (>>) (>>), nedidelį namelį stovėjusį greta Ugniagesių salės. Šio namo gyventoja tapo pirmąja vokiečių invazijos auka.
Pasienio komendantūros štabas, įsikūręs buvusio "monopolio" name, pirmasis sureagavo į tai. Komendantas Jevgenijus Devidas, politrukai M. Kokorinas ir Zotovas organizavo gynybą ir pirmieji pasipriešino vokiečių puolimui. Vokiečiai ir skaičiumi ir ginkluote pranoko nedideles rusų pasienio komendantūros jėgas. Neatlaikę vokiečių puolimo, pasieniečiai kaudamiesi traukėsi. Įnirtingai priešinosi 4 pasieniečiai vadovaudami politruko Zotovo. Pasieniečiai buvo priversti pasitraukti į vokiečio Ginterio sodybą. Į vokiečių reikalavimą pasiduoti rusų pasieniečiai atsakė automatų ugnimi. Jiems net pavyko granatomis susprogdinti mašiną su vokiečių kareiviais. Tačiau esant nevienodoms jėgoms, rusų pasieniečiai vienas po kito žuvo. Zotovo vardu sovietmečiu buvo pavadinta viena Vištyčio gatvė. Dabar šiai gatvė grąžintas Lietuvos kariuomenės savanorio A. Juozapavičiaus vardas. Tokiu pat vardu ši gatvė buvo vadinama ir Nepriklausomybės metais 1918-1941m. Susidūrę su netikėtai puolusiais vokiečiais, žuvo rysininkų būrio vadas leitenantas V. Kovaliovas, ryšininkas F. Pčiolkinas, leitenantas S. Kazarinas ir daugelis kitų paprastų rusų pasieniečių.
Sunkiausias smūgis teko Vartelių užkardai. Ji buvo įsikūrusi ant kalno, ten kur seniau stovėjo Vartelių pradinė mokykla. Užkardai vadovavo leitenantas N. Broika, politrukas leitenantas I. Dergunovas, politruko pavaduotojas V. Piroženka. Užkardos politrukas, jo pavaduotojas, viršila K. Semionovas, pasienietis Briuchonenka žuvo nelygioje kovoje. Čižiškių užkardos įsikūrusios prie pagrindinio kelio į Vištytį viršininkas buvo N. Jermakas, o politrukas - I. Žukas. Kai prasiveržę pro Vartelių užkardą vokiečiai judėjo link Vištyčio pasieniečiai prisileidę kiek galima arčiau juos sutiko ugnimi. Septyni pasieniečiai ir jų vadai žuvo iš kart.
Mažiau nei kilometras skyrė Reicho sieną nuo to nedidelio primityvaus apkaso iš kurių vokiečiams pasipriešino Rėčiūnų užkardos pasieniečiai. Kainavęs daugiau nei 100 vokiečių kareivių gyvybių mūšis prie Rėčiūnų užkardos truko ilgiau, nei 8 valandas. 23 pasieniečiai tarp jų ir vadų žmonos liko tame apkase, kurį gynė kapitono Ščetino pasieniečiai.
Užgaišę 8 valandas vokiečiai atsikeršydami čia pat Rėčiūnuose sušaudė keturis jaunuolius: L. Nezgadą, A. Bacevičių, S. Vasiliauską, P. Darasevičių. Dar septynis Rėčiūnų gyventojus: J. Nezgadą, Kartavičių, Stramaitį, tėvą ir sūnų Lukošius ir atsitiktinai čia užklydusį akmenskaldį okupantai išsivarė į Pilupėnus ir, keršydami už Rėčiūnų užkardą, juos ten sušaudė. Tai buvo pirmos vokiečių žvėriškumų aukos Vištytyje.
Į nelaisvę patekę rusų pasieniečiai buvo uždaryti į taip vadinamą miesto sodą. Belaisviams vokiečiai įsakė išvalyti krapštukais Vištyčio centrinę aikštę, kur seniau buvo turgaus aikštė, kad tarp akmenų neaugtų nei menkiausios žolelės.
Visoje Vištyčio apylinkėje vyko areštai. Į Vištytį buvo atvaryti komunistai, komjaunuoliai ir kiti rusų okupantams talkinę aktyvistai iš Pajevonio ir Gražiškių valsčių. Jie buvo laikomi areštinėje, buvusiuose vokiečių namuose ir iš komendantūros paverstoje Gestapo būstinėje.
Vermachtui galutinai užėmus miestelį, jau pirmąją karo dieną buvo pradėtas nekaltų žmonių žudymas - sušaudyta 12 žmonių. Vokiečių slaptoji policija (Gestapo) suima Vištyčio kleboną Jurgį Prancevičių ir įkalina jį Dachau koncentracijos stovykloje. 1941m. liepos 14d. iš Vištyčio centro Ilgojo kalno link pajudėjo belaisvių eisena (>>) (>>) (>>). 1941 07 14 prie Ilgojo kalno - sušaudyta apie 80 sovietinės vietos valdžios, partijos ir komjaunimo veikėjų (>>), o 1941 rugsėjo 9d. - visi miestelio žydai (>>); iš viso tuo metu Vištytis neteko apie 220 žmonių.
Apie 80 žmonių - Vištyčio. Pajevonio, Gražiškių valsčių komunistai, komjaunuoliai ir aktyvistai žengė paskutinius žingsnius Vištyčio žeme. Bambinių kaimo gyventojas Pranas Eidukaitis - lygiai prieš metus išrinktas Lietuvos Seimo deputatu, LTSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo narys, Juozas Diržinskas - 1917m. bolševikinės revoliucijos Rusijoje dalyvis, Pajevonio valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininkas, Viktoras Karalius - Pajevonio valsčiaus partinės organizacijos vadovas, Mieslaukio vokietis, LKP Vikaviškio apskrities komiteto darbuotojas Fridas Jaruškevičius, pagirio gyventojas Albinas Rutkauskas, miestelio gyventojas Izidorius Griunovas su dviem savo sunumis Jonu ir Juozu, vokietis komunistas Jonas Kunas - Vištyčio valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininkas - tai tik maža dalis tų, kurie buvo sušaudyti Vištytyje ant Ilgojo kalno (>>>). Čia tą karštą liepos 14 dieną buvo sušaudyta įvairių tautybių žmonių - lietuviai, rusai, vokiečiai, lenkai, žydai.
Dabar Ilgasis kalnas (>>) - memorialas nužudytoms aukoms (>>), atidengtas 1978m. liepos 18d. Tada čia buvo pastatyta žymaus lietuvių skulptoriaus R. Antinio (sūnaus) skulptūra, įrengta stela (>>).
Pirmosiomis karo dienomis taip pat buvo žiauriai nužudytas LKP Vištyčio valsčiaus sekretorius Andrius Jurgelaitis. Žiauriai sumuštas jis kelias dienas išgulėjo centrinėje miestelio aikštėje. Suėmę pasieniečių šeimos narius vokiečiai kurį laiką juos laikė viename iš Ežero gatvės namų. Nemažai rusų pasieniečių žmonų paslėpė Vištyčio gyventojai. Zamulevičiai priglaudė Lidą Kazariną su mažamete dukra Liudmila, Čiuprinskai - Niną Kovaliovą ir Zotovo žmona, Mackevičiai - Katia Jefgrafova, Labačiauskai - komendanto Devido žmoną. Nevienodas buvo kitų rusų pasieniečių šeimų narių likimas. Vienas moteris vokiečiai išvežė darbams prie Latvijos sienos, kitas į Vokietiją darbui fabrikuose ir žemės ūkyje.
Grįžusiems į Vištytį vokiečiams iškart buvo gražintos visos jiems anksčiau priklaususios žemės ir sodybos. Grįžę iš Vokietijos miestelio repatriantai atgavo ankstesnes savo sodybas, iš jų buvo iškeldinti ten sovietų okupacijos metu įsikūrę žmonės. Iš viso per 1941m. ir vėliau į savo ūkius ir sodybas Vištytyje ir jo apylinkėse sugrįžo net 852 vokiečiai repatriantai. Vištytis pagal šį rodiklį pirmavo ne tik Marijampolės rajone, bet ir visoje Lietuvoje.
" Nuo šios dienos vokiečiai repatriantai perima Jūsų ūkio vedimą. Kiekvienas savavališkas pasišalinimas iš ūkio bus traktuojamasd kaip sabotažas. Kiekvienas savavaliavimas ūkyje bus labai griežtai baudžiamas. Todėl kiekvienas tepasilieka ramiai ūkyje gyventi, tepadeda su savo šeimos nariais toliau dirbti" - buvo sakoma vokieciu išleidžiamuose ir platinamuose pranešimuose.
Vištyčio valsčiaus gyventojai vokiečiams turėjo vykdyti ivairias prievoles ir mokėti mokesčius. Iš kiekvieno ūkio vokiečiai reikalavo po 10 cnt javų, iš kiekvienos karvės po 600 litrų pieno, apie 200 kiaušinių, 10 cnt bulvių. Taip pat Vištyčio gyventojai turėjo dirbti įvairius darbus - taisyti kelius, vežti akmenis ir t.t.
Karo laikotarpiu Vištytyje buvo įkurtas žmonių pervežimo į Vokietiją tarpinis punktas. Per jį į Vokietiją buvo išvežta apie 4 000 žmonių, kurie dirbo Vokietijos gamyklose ir žemės ūkyje. Kiti atsidūrė koncentracijos stovyklose.
...............................
1944 m. spalio 23 diena (iki pergalės buvo likę 194 dienos). Sovietų Informbiuras pranešė: "3-iojo Baltarusijos fronto karinės pajėgos, pereidamos į puolimą, palaikant masyviems artilerijos ir aviacijos smūgiams, pralaužė gilią vokiečių gynybą, kuri dengė Rytų Prūsijos sienas ir 50km. frontu bei 30km. gyliu įsiveržė į Rytų Prūsijos teritoriją. Puolimo metu fronto daliniai užėmė gerai įtvirtintus priešo gynybinius punktus - Naumiestį, Virbalį, Kybartus, Eitkūnus, ....., Vištytį, ...Rominten, Goldapę, Vižainį, Suvalkus, Žitkiemį. Įnirtingų mūšių metu buvo užimta apie 900 gyvenviečių, iš kurių 400 yra Rytų Prūsijos teritorijoje".
..............................
1944m. spalio 22 dieną Višytį užėmė Raudonosios armijos 157-oji šaulių divizija, kuriai vadovavo pulkininkas Nikolajus Kusakinas. Mūšių už Vištytį metu žuvo daugiau nei 230 rusų karių, kurie buvo palaidoti Vištyčio karių kapinėse (>>). 1944 m. vokiečiams traukiantis, per mūšius su juos persekiojusios Raudonosios armijos daliniais dalis Vištyčio sudegė, vėl kaip ir 1941m. nukentėjo bažnyčia. Pagal 1945 ar 1946 m. Raudonosios armijos generalinio štabo žemėlapyje pateiktą miestelio schemą (>>> pav.) galima spręsti apie apstatytą teritoriją - ji teužėmė apie 20% XIX a. viduryje buvusio ploto.
1944m. gruodžio 5d. iš 7 narių sudarytas Vištyčio valsčiaus vykdomasis komitetas. Pirmininku išrinktas Stasys Juodišius. 1944m. gruodžio 6d. Vištyčio valsčiuje sudarytos 5 apylinkės - Vištyčio, Vištyčio laukų, Pavištyčio, Totorkiemio, Pakalnių.
1945m. spalio 1d. Vištytyje įkuriama progimnazija veikusi iki 1949 metų. 1945m. vykdomojo komiteto susirinkime svarstyta dėl kūlokų sabotavimo ir nutarta visus atiduoti teismui. 1945m. birželio 24d. Vištyčio valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininku paskiriamas karo veteranas Vincas Čemerka. Tais pat metais įkuriamas pieno kooperatyvas, įsteigiamas mašinų ir arklių nuomos punktas, veikęs iki 1947m ...>>>
Visa Vištyčio istorija ...>>>
Apie Vištyčio pasieniečių kovas 1941m. ...>>>
Apie žudynes ant Ilgojo kalno ...>>>
