1384  metais pirmą  kartą Vištyčio vardas  minimas "Kryžiuočių  kelių  aprašuose" Dwissit vardu (>>). Žvalgų pranešimuose, nužymint kelią iš Įsrūtės į Merkinę, kuris eina palei Vištytį, Šešupę yra užsiminta: "...tas kelias geras, kurį slaptai yra nužymėję, ir tikisi, jog joti patarsite, ir kad su Dievo pagalba, jiems tikrai turėtų pasisekti. Dykynėje jie sutikdavo daug žmonių ir matė daug namų."
		Antroje XIV šimtmečio pusėje Ordinas, rengdamas žygį į Lietuvą, pirma siųsdavo žvalgus, kad nustatyta kryptimi apžiūrėtų patogiausią kelią, kur geriau nakvoti ir pailsėti, kur tiltai per upes ir upelius reikia daryti, kur yra žolės arkliams pasiganyti, kur yra vandens, kur per girią reikia kelią prasiskinti, kurioje vietoje palikti pašaro ir maisto grįžtantiems, sužinoti visas kliūtis, kurios kryžiuočių ėjimą galėtų trukdyti. Tokių žvalgų pranešimų yra likę vienas šimtas, iš kurių 20 apie Sūduvą. Pranešimai apie tuos kelius darė prūsai, kurie gyveno arčiau tyrumos, skiriančios Lietuvą nuo Ordino žemių, arba lietuviai pabėgėliai, kurie buvo apsiėmę tarnauti vokiečiams, ar ir prūsai, kurie kaipo kolonistai buvo apsigyvenę Lietuvoje. Tie kelių žvalgymai buvo daromi nuo 1384 iki 1402 metų. Tarp tų pranešimų yra aprašyti keturi keliai iš Insterburgo (Įsrutis) į Marienverderį, kryžiuočių statytą pilį prie Nemuno, arti Kauno. Minima čia ir Pisos upė: "...Trečia naktis buvo šiapus tų vietų, jau tuščioje šalyje prie Pisos upės (>>). Nuo čia atvykdavo dvi mylias iki Lieponės upės...Nuo čia trys mylios iki laukui, Vižaidais vadinamam..." Kelyje iš Insterburgo į Merkinę nurodomos nakvynės: pirma nakvynės šiapus linijos, medžiais užversos, dariusios kliūtį lietuvių puolimams, Gauseniškiuose (Gausenisken), antra, kaip ir minėtoji, dabar nesančioje vietoje Kaniswig, trečia Govaičiuose (dabar Govaiten), ketvirta prie Vištyčio upelio, ketvirta prie nežinomo upelio Possuntna, šešta prie Vižainio ežero, septinta prie Šešupės, aštunta prie Palyčios upelio, tekančio iš raudonės upelio į Kirsną, devinta prie Lazdijos, bėgančios į Rimiečio ežerą. Nuo čia iki Merkinei dar aštuonio mylios, kurias kelio žvalgai praneša susirūpinę, nes tyrumoje jie rado "daug žmonių ir daug šieno", ir "lietuviai važiavo nuo Nemuno pas Seirijo ežerą, nuo kurio iki Merkinės dar trys mylios". Kelio Nr.57 iš Insterburgo į Merkinę aprašymas originalo (vokiečių) kalba ir vertimas į lietuvių kalbą ...>>>