![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
Į vaikystės svajonių kampelį ... Pergalė 1980m. Zita Zokaitytė Kybartų L.Prūseikos kultūros namuose pirmasis savo kūrybą skaitė Petras Keidošius. Jaudino mūsų žemei, jos didvyriškiems žmonėms skirti posmai. - Be galo traukia į tą lopinėlį žemės, kur pasakei pirmąjį žodį. Virbalis buvo "pirmasis" didmiestis, kurį pamačiau savo gyvenime. Vėliau teko būti tikruose didmiesčiuose, tačiau visada miela atvykti čia, - sakė poetas. Daugelyje Petro Keidošiaus kūrinių įprasminta mūsų krašto revoliucinė praeitis, kovų keliai, drąsūs ir tvirti, pasiaukojantys ir ištvermingi žmonės. Tie, kurie, prasidėjus karui buvo sušaudyti ant Ilgojo kalno (>>) prie Vištyčio, ir tie, kurie pirmieji didvyriškai atrėmė pirmąsias hitlerininkų atakas buvusioje Rėčiūnų užkardoje (>>), tie, kurie žuvo nuo fašistų kulkos, norėdami padėti neviltin patekusiam žmogui. |
|||||||
![]() |
|||||||
Petras Keidošius Sūduva Traška ledo skrebučiai po kojom, Spaudžia speigas skaidrus ir šmaikštus, - Sūduva - mano žemė gimtoji - Audžia mielus motulių raštus. Bėga lygumos, skuba pro šalį, Šaukia moja Paprūsės kalnai, Į vaikystės svajonių kampelį Aš atklystu, deja, nedažnai. |
|||||||
Mielas ežere mano, Net keista, Ko tas rūkas man graužia akis? Tik nereikia raminamų vaistų ... Tegu audrinas kraujas ir kaista, O širdis, Dievaži, atlaikys. taip pat skaitykite apie iš Vištyčio kilusį poetą Petrą Keidošių Negaliu be gimtųjų namų Salomėjos Nėries premija - Petrui Keidošiui |