V.
Kandinskis
"Kompozicija"
P.
Mondrianas
"Brodvėjaus
bugi vugi"
|
|
|
Abstakcionizmo (lot. abstractio – atitolimas) terminas žymi dailės
atitolimą nuo realių vaizdavimo formų. Dar kitaip abstakčioji dailė vadinama
bedaikte. Abstrakcionizmas susiformavo ir virto savarankiška meno kryptimi
XX a. pradžioje. Plačiausiai jis pasireiškė tapyboje ir skulptūroje, šiek
tiek mažiau grafikoje. Dailininkai abstrakcionistai savo paveiksluose
nesiekė realiai atvaizduoti gamtos, regimojo pasaulio. Jų išraiška – gryna
plastinė forma, kuri vaizdą kuria linijomis, spalvomis, faktūra, tūriu. Dar
renesanso menininkai pastebėjo linijos ir spalvos išraiškos poveikį žmogui.
Plastiškai banguojanti linija sukelia lyrišką, ramią nuotaiką ir atvirkščiai
– laužytos, ekspresyvios linijos sukuria įtampos, nerimo įspūdį. Spalva taip
pat kuria emocinį lauką, veikia žmogaus vaizduotę, intelektą. Raudona spalva
dažniausiai asocijuojasi su gyvybe, energija, juoda – su niūrumu, grėsme.
Išsiskyrė
kelios abstrakčiosios dailės pakraipos: emocionali, spontaniška, išaugusi iš
fovizmo, ekspresionizmo, kuriai atstovavo Polis Klė, Džakomas Bala;
racionali, geometrinė, pradžią gavusi iš kubizmo srovės, - tai Pitas
Mondrianas, Kazimiras Malėvičius; intuityvizmu besiremianti, grįsta
siurrealizmo idėjomis, - tai Choanas Miro, Fransis Pikabija; dailės ir
muzikos sąsajų kūryboje siekė Vasilijus Kandinskis ir Františekas Kubka.
Vasilijus
Kandinskis (1866-1944) laikomas abstakcionizmo pradininku. 1910m. jis nutapė
pirmuosius savo paveikslus akvarele, kuriuose bandė atsisakyti daiktų,
konkretaus motyvo. Kandinskiui nerūpėjo perteikti ar analizuoti gyvenimo
aplinkos – jis siekė išreikšti vidinį savo išgyvenimų turinį. Pasak jo,
tapyba – tai itin jautrus instrumentas, kuris gali perteikti subtiliausias
sielos būsena. Dailininkas abstakcionizmą pagrindė teoriškai. Kandinskis
parašė traktatą “Apie dvasingumą mene”, kuriame apibūdino meno kūrinio
sampratą, nagrinėjo kūrinio poveikį žmogaus sielai.. Jis nurodė tris
pagrindinius šaltinius, iš kurių gimsta paveikslas: tai impresija –
tiesioginis gamtos daromas įspūdis, improvizacija – spontaniška vidinė
dailininko išraiška, pagaliau kompozicija – sąmoninga, lėtai ir kruopščiai
formuojama vidinio jausmo išraiška. Savo kūriniuose Kandinskis tyrė spalvos
ir linijos emocinio poveikio galimybes, rėmėsi muzika (“Vaiskus paveikslas”,
“Kompozicija”, “Improvizacija”).
Pitas
Mondrianas (Piet Mondrian, 1872-1944) – olandų kilmės dailininkas,
išgarsėjęs geometrinėmis kompozicijomis “Ovali kompozicija”, “Brodvėjaus
bugi vugi”. Bene žymiausias jo darbas – paveikslų serija medžio tema. Čia
atsiskleidžia ištisas dailininko kūrybos procesas, kurio metu iš realistinio
piešinio laipsniškai pereinama prie abstraktaus medžio vaizdavimo.
Kazimiras Malėvičius (1878-1935) eksperimentavo geometrinėmis figūromis,
stengdamasis atsiriboti nuo realaus pasaulio. Jo kūrybą veikė P.Sezano
teorijos; dailininkas iškėlė geometrinės formos reikšmę (“Juodas kvadratas
baltame fone”, “Baltas kvadratas baltame fone”).
|
|
|
|
|
|
P. Klė
"Pagrindinė ir
šalutinės gatvės" |
V. Kandinskis
"Juodos dėmės" |
V. Kandinskis
"Maži malonumai" |
P. Mondrianas
"Mėlynas medis" |
P. Mondrianas
"Žydinti obelis" |
K. Malėvičius
"Juodas kvadratas
baltame fone" |
<<
MODERNIZMAS
|