MODERNIZMAS ABSTRAKCIONIZMAS    

V. Kandinskis "Kompozicija"

P. Mondrianas "Brodvėjaus bugi vugi"

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Abstakcionizmo (lot. abstractio – atitolimas) terminas žymi dailės atitolimą nuo realių vaizdavimo formų. Dar kitaip abstakčioji dailė vadinama bedaikte. Abstrakcionizmas susiformavo ir virto savarankiška meno kryptimi XX a. pradžioje. Plačiausiai jis pasireiškė tapyboje ir skulptūroje, šiek tiek mažiau grafikoje. Dailininkai abstrakcionistai savo paveiksluose nesiekė realiai atvaizduoti gamtos, regimojo pasaulio. Jų išraiška – gryna plastinė forma, kuri vaizdą kuria linijomis, spalvomis, faktūra, tūriu. Dar renesanso menininkai pastebėjo linijos ir spalvos išraiškos poveikį žmogui. Plastiškai banguojanti linija sukelia lyrišką, ramią nuotaiką ir atvirkščiai – laužytos, ekspresyvios linijos sukuria įtampos, nerimo įspūdį. Spalva taip pat kuria emocinį lauką, veikia žmogaus vaizduotę, intelektą. Raudona spalva dažniausiai asocijuojasi su gyvybe, energija, juoda – su niūrumu, grėsme.

Išsiskyrė kelios abstrakčiosios dailės pakraipos: emocionali, spontaniška, išaugusi iš fovizmo, ekspresionizmo, kuriai atstovavo Polis Klė, Džakomas Bala; racionali, geometrinė, pradžią gavusi iš kubizmo srovės, - tai Pitas Mondrianas, Kazimiras Malėvičius; intuityvizmu besiremianti, grįsta siurrealizmo idėjomis, - tai Choanas Miro, Fransis Pikabija; dailės ir muzikos sąsajų kūryboje siekė Vasilijus Kandinskis ir Františekas Kubka.

Vasilijus Kandinskis (1866-1944) laikomas abstakcionizmo pradininku. 1910m. jis nutapė pirmuosius savo paveikslus akvarele, kuriuose bandė atsisakyti daiktų, konkretaus motyvo. Kandinskiui nerūpėjo perteikti ar analizuoti gyvenimo aplinkos – jis siekė išreikšti vidinį savo išgyvenimų turinį. Pasak jo, tapyba – tai itin jautrus instrumentas, kuris gali perteikti subtiliausias sielos būsena. Dailininkas abstakcionizmą pagrindė teoriškai. Kandinskis parašė traktatą “Apie dvasingumą mene”, kuriame apibūdino meno kūrinio sampratą, nagrinėjo kūrinio poveikį žmogaus sielai.. Jis nurodė tris pagrindinius šaltinius, iš kurių gimsta paveikslas: tai impresija – tiesioginis gamtos daromas įspūdis, improvizacija – spontaniška vidinė dailininko išraiška, pagaliau kompozicija – sąmoninga, lėtai ir kruopščiai formuojama vidinio jausmo išraiška. Savo kūriniuose Kandinskis tyrė spalvos ir linijos emocinio poveikio galimybes, rėmėsi muzika (“Vaiskus paveikslas”, “Kompozicija”, “Improvizacija”).

Pitas Mondrianas (Piet Mondrian, 1872-1944) – olandų kilmės dailininkas, išgarsėjęs geometrinėmis kompozicijomis “Ovali kompozicija”, “Brodvėjaus bugi vugi”. Bene žymiausias jo darbas – paveikslų serija medžio tema. Čia atsiskleidžia ištisas dailininko kūrybos procesas, kurio metu iš realistinio piešinio laipsniškai pereinama prie abstraktaus medžio vaizdavimo.

            Kazimiras Malėvičius (1878-1935) eksperimentavo geometrinėmis figūromis, stengdamasis atsiriboti nuo realaus pasaulio. Jo kūrybą veikė P.Sezano teorijos; dailininkas iškėlė geometrinės formos reikšmę (“Juodas kvadratas baltame fone”, “Baltas kvadratas baltame fone”).

 

P. Klė

"Pagrindinė ir šalutinės gatvės"

V. Kandinskis

"Juodos dėmės"

V. Kandinskis

"Maži malonumai"

P. Mondrianas

"Mėlynas medis"

P. Mondrianas

"Žydinti obelis"

K. Malėvičius

"Juodas kvadratas baltame fone"

 

 

                                  << MODERNIZMAS