Dž. Severinis "Mėlyna šokėja"

1906-1914 metai – tai intensyvių meno sąjūdžių laikotarpis, kai tarp daugelio kitų savo vietą rado ir futurizmo kryptis. Futurizmas (it. futurizmo, iš futuro – ateitis) atsirado Italijoje ir reiškėsi literatūroje bei dailėje. Dailininkai futuristai paskelbė manifestą, kuriame ragino atsisakyti praeities meno ir kurti ateities meną. Jie siekė, kad naujasis menas atspindėtų savo epochą, kurios būdingiausi bruožai – dinamizmas, judėjimas, didelių miestų, technikos ir triukšmo sūkurys. Futuristai žavėjosi naujais mokslo ir technikos laimėjimais, kurie spartino gyvenimo tempą, todėl norėjo ir tapyboje išsivaduoti iš statiškumo, kvietė menininkus nerti į šiuolaikinio gyvenimo verpetą. Futuristai atmetė klasikinės harmonijos sampratą, reikalavo atsisakyti pasenusio nudėvėto turinio. Pastangos vaizduoti kūnų judėjimą – būdingiausias futuristinės tapybos bruožas. Jie vaizdavo arklius, šunis, žmones su daugybe paeiliui arba spinduliu išdėstytų kojų, šitaip sudarydami bendrą judesio įspūdį, - sakykime, Džakomo Balos (Giacomo Balla, 1871-1958) “Šuo su pavadėliu”. Jie išsklaidydavo kūnus į daugelį kartų nuosekliai pasikartojančius elementus, pvz., Džino Severinio (Gino Severini, 1883-1966) paveiksle “Mėlyna šokėja”. Merginos figūra primena judančio kūno plokštumų švystelėjimus ir kelia sustingusių akimirkų įspūdį. Futuristai stengėsi paveiksle atvaizduoti garsus, gatvių, mašinų triukšmą. Tapybos priemonėmis jie imitavo garsą, kurį stengėsi perteikti ritmiškai išdėstydami spalvų spektrą arba vaizduodami jį kaip bangų seką (Karlo Karos (Carlo Carra, 1881-1966) “Ką tramvajus man pasakė”, “Džakomo Balos “Smuiko stryko ritmas”).

Kiti futuristai net atsisakė vaizduoti realias formas. Jų paveikslai – tai abstrakčių linijų ir dėmių dinamiška pynė, kuri sudaro bendrą sūkurio įspūdį, - tai Franco Marko (Franz Marc, 1880-1916) “Raudonos ir juodos abstrakčios formos”, Umberto Bočonio “Futbolo žaidėjai”.

Artima futurizmui kryptis buvo Rusijoje susiformavęs lučizmas (rus. lučizm, iš luč – spindulys). Jų paveikslai atrodė tarsi perskrosti ryškių šviesos spindulių, pvz., Michailo Larionovo “Gatvės šviesa”.

Futurizmo sąjūdis, nors ir labai trumpai gyvavęs, padarė didelę įtaką šiuolaikiniam menui. Jis paskelbė naują požiūrį į tipišką šiuolaikinio pasaulio ir žmogaus būseną – greitį. Futuristai bandė sąvokas iliustruoti plastinėmis formomis. Futurizmo sąjūdžiui daugiausia priklausė italų dailininkai.

Dž. Bala "Bėganti mergina"	Dž. Bala "Smuiko stryko ritmas"	K. Kara "Raitelis"	K. Kara "Manifestas"	M. Larionovas "Naktinis miestas"	F. Markas "Raudonos ir juodos formos"

                                 << MODERNIZMAS