NUO EILINIO IKI NACISTŲ FIURERIO
Rudolfas Walteris Richardas Hessas, gimė 1894 m. balandžio 26 d. Aleksandrijos priemiestyje Ibrahimiehe, Egipte.
Rudolfo tėvas, Johannas Fritzas Hessas, atvyko į Egiptą kaip vienas iš Vokietijos Reicho prekybos atstovų. Motina, Klara Munch buvo Tiuringijos tekstilės magnato duktė. Šeima gyveno pasiturinčiai - Hessai turėjo didžiulį sodą Viduržemio jūros pakrantėje ir savo vasaros rezidenciją Vidurio Vokietijoje, kurioje reguliariai praleisdavo vasaros atostogas. Fritzas Hessas buvo prekybinės firmos Hess & Co. savininkas ir vertėsi prekių iš Vokietijos gabenimu bei realizavimu vietinėje rinkoje. Hesso tėvas paveldėjo prekybos verslą iš savo tėvo ir norėjo, kad Rudolfas sektų jo pėdomis.
Kai R. Hessui sukako septyneri, tėvai nusprendė leisti sūnų į Vokiečių protestantų mokyklą Aleksandrijoje (Fritzo Hesso tėvas buvo katalikas - aut. past.). Norėdami duoti sūnui puikų išsilavinimą, tėvai pasamdė papildomus mokytojus. Hesso matematiniai sugebėjimai stebino mokytojus, o ypač tuo džiaugėsi Rudolfo tėvas - matematikos mokėjimas buvo tiesiog būtinas užsiimant prekybos verslu.
1908 m. R. Hesso tėvai paliko Egiptą ir grįžo į Vokietiją. 1908 m. rugsėjo 15 d. Rudolfas Hessas įstojo į Bad Godesbergo Švietimo institutą ( Bad Godesberger Bildungsinstitut ). Čia jis taip pat pribloškė mokytojus, tačiau, dėl nežinomų priežasčių, per 1911-ųjų Velykas jis paliko Bad Godesbergą. Tėvas užsispyrė ir reikalavo, kad sūnus gautų aukštąjį išsilavinimą. Dar tais pačiais 1911-aisiais Rudolfas įstojo į komercijos mokyklą Noištato, Šveicarijoje (Ecole Superieur de Commerce) ir išlaikė mokyklos baigimo egzaminus. Iškart po mokyklos Rudolfas išvyko į apmokymus vienoje iš Hamburgo prekybos firmų. Tėvo svajonės pildėsi.
Pirmojo Pasaulinio karo pradžia sudrumstė ramų Hessų šeimos gyvenimą. Fritzui Hessui ypač sunkiai sekėsi didžiosios liepos mėnesio krizės metu.
Dvidešimtmetis Rudolfas Hessas, nusivylęs tėvo verslo perspektyvomis, ilgai nedvejojo ir kai buvo paskelbtas šaukimas į Bavarijos lauko artilerijos pulką, 1914 m. lapkričio 4 d. įsiregistravo savanoriu. Kartu su Rudolfu savanoriu tapo ir jo brolis. Tame pulke tanavo ir būsimasis fiureris Adolfas Hitleris. Kaip ir daugelis jaunų žmonių, Hessas išėjo į frontą vedamas to meto idėjų.
Po šešių mėnesių fronte, Hessas buvo paskatintas jaunesniojo kapralo laipsniu. Jis kovėsi Vakarų fronte, Flandrijoje, prie Verdeno; Rytų fronte, Putnoje. Už drąsą mūšyje buvo apdovanotas 2-ojo laipsnio Geležiniu Kryžiumi. 1916 m. jis buvo sunkiai sužeistas, tačiau išgijo ir vėl stojo tarnauti. 1917-aisiais Hessas buvo sužeistas antrą kartą ir jam teko palikti tarnybą. Būsimam fiurerio pavaduotojui buvo suteiktas atsargos leitenanto laipsnis. Tačiau netrukus Hessą ištiko dar viena nesėkmė - 1918 m. gruodžio 13 d. jis gavo raštą, kad jam nebus toliau mokama pensija. Tai dar labiau pablogino ir taip jau prastą Hesso finansinę padėtį. Pokario krizė sukrėtė Hessą - jis ėmė nekęsti Versalio sistemos ir viso kas su ja susiję. Būsimasis fiurerio pavaduotojas manė, kad dėl visko kalti yra komunistai.
1919 metais Hessas tapo Thule draugijos nariu ir įstojo į savanorių būrius ( Freikorps ), kuriems vadovavo reakcingas Bavarijos politikas Franzas Xavieras von Eppas. Šių organizacijų veikla galutinai suformavo jaunojo Rudolfo politines pažiūras.
1920-aisiais Hessas studijavo Miuncheno Universitete, kur jo mokytoju tapo Karlas Haushoferis.
Ir čia R. Hessui pasisekė. Vienoje iš Miuncheno alinių, jis išgirdo kalbant Adolfą Hitlerį. Kaip vėliau prisiminė pats Hessas, jį tiesiog sužavėjo būsimojo fiureio iškalba. Tuo labiau - Hitleris plūdo komunistus ir žadėjo sutvarkyti šalies gyvenimą. Ilgai nelaukęs Hessas nusprendė tapti naujai įkurtos Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos (VNSDP) nariu. 1920 m. liepos 1 d. jam buvo įteiktas VNSDP nario pažymėjimas Nr. 16. Prasidėjo naujas jo gyvenimo etapas.
Nuo pat pirmųjų Hesso narystės partijoje dienų išryškėjo pagrindinis jo bruožas - visiškas atsidavimas Hitleriui, nė žingsnio į šalį, nė žodžio prieš. Netrukus pasitaikė galimybė įrodyti savo ištikimybę.
1923 m. lapkričio 8-9 dienomis Miunchene įvyko nacistų alaus pučas. Per visas eitynes Hessas nesitraukė nuo Hitlerio, lyg aidas atkartodavo visus jo žodžius. Policininkams išvaikius nacių eitynes, Hessas pabėgo į Austriją. Po 1924 m. vasario 26-ąją prasidėjusio alaus pučistų teismo proceso, Hessas grįžo į Bavariją vien tam, kad galėtų būti šalia fiurerio. Jis ir vairuotojas Emilis Morissas tuo metu buvo ištikimiausi Hitlerio vieminčiai. Hessas padėjo rašyti garsiąją Mein Kampf. Morissas iš kailio nėrėsi, kad Hitleris kalėjime jaustųsi kaip namie. Už tai neliko neatlyginta - Morissas iki Hitlerio mirties buvo asmeninis fiurerio vairuotojas, jam buvo suteiktas SS karininko laipsnis ir paskirtas solidus atlyginimas. Hessas 1925 m. balandžio mėnesį buvo paskirtas asmeniniu Hitlerio sekretoriumi. Prasidėjo Hesso kilimas karjeros laiptais.
1932-aisiais tapo centrinės VNSDP komisijos pirmininku ir Reichstago deputatu. Hesso atsidavimas patiko Hitleriui - 1933-ųjų balandžio 21 d. Hessas buvo paskirtas fiurerio pavaduotoju. Jo valdžia tapo neribota, fiurerio kanceliarija tapo Hesso kanceliarija. 1933-ųjų birželio 29 -ąją Hessas tapo ministru be portfelio. Pagaliau 1938 m. vasario 4 d., po Hitlerio įvykdytos reorganizacijos, Hessas buvo įtrauktas į Slaptojo kabineto sudėtį. Jis dalyvavo svarstant agresijų planus prieš Čekoslovakiją, Lenkiją, Prancūziją.
Tačiau 1939 - aisias, Hessas jau buvo atsidūręs kitų Trečiojo Reicho funkcionierių šešėlyje. Tai buvo Vokietijos ginkluotųjų oro pajėgų vadas, maršalas Hermannas Goeringas, Heinrichas Himmleris, vadovavęs kraupiajai SS ir Hitlerio sekretorius Martinas Bormannas.
Hessas ir toliau liko ištikimas fiureriui. Tačiau dėl savo perdėto rimtumo, dėl pernelyg liguisto susidomėjimo netradicine medicina ir astrologija, nacių sluoksniuose jis tapo pajuokos objektu. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje jam teko tik antraeilis vaidmuo. Nusivylęs jį supančia aplinka ir sutrikęs fiurerio pavaduotojas pasiryžo tokiu būdu atsidurti pasaulio politikų scenoje. Hessas, kaip ir Hitleris, žavėjosi britų imperija. Kaip ir fiureris, tikruoju priešu jis laikė Sovietų Sąjugną ir komunizmą. Atrodė, kad dabar izoliuota Britanija tikrai nepajėgs laimėti karo. Hessas buvo įsitikinęs, kad britai turėtų siekti taikos su Vokietija, išsaugoti savo imperijos sienas ir leisti Hitleriui netrukdomam triuškinti komunizmą.
Hessas įtikino patį save, kad Hamiltonas, žmogus, su kuriuo jis supažino per 1936 m. Berlyno Olimpines žaidynes, turi pakankamą įtaką Anglijos vyriausybėje ir galėtų surengti karaliaus Georgeo VI ir vokiečių pasiuntinio susitikimą. Pasiuntiniu pas karalių būtų pats Hessas.
Šiai idėjai buvo lemta žlugti.
[ SECTION A ] [ SECTION B ] [ SECTION C ] [ SECTION D ] [ SECTION E ] [ SECTION F ]
[ 1 ] [ 2 ] [ 3 ] [ 4 ] [ 5 ] [ 6 ] [ 7 ] [ 8 ] [ 9 ] [ 10 ] [ 11 ] [ 12 ] [ 13 ] [ 14 ] [ 15 ] [ 16 ]
© 2000 Created and Compiled by Rokas
Pukinskas