Kylanti neo-nacizmo banga ir “Hesso kultas” šių dienų Europoje

Ryžtingi skustagalvių veidai, striukės su svastikomis ant rankovių, plevėsuojančios baltos bei raudonos spalvų vėliavos su užrašu DNP (Deutsche Nationaldemokratische Partei - Vokietijos nacionaldemokratų partija). Pamatęs tokį vaizdą beveik kiekvienas vyresnio amžiaus Vokietijos gyventojas krūpteli. Tokie paradai daug kam primena hitlerinio jaunimo maršus.

Skustagalvių judėjimas atsirado 6-ajame dešimtmetyje Anglijoje. Dabartinių skustagalvių pradininkai - “mod” - ryškiai skyrėsi nuo tuo metu vyravusius hipiškos ilgaplaukių mados savo trumpai kirptais plaukais ir specialiais suvarstomais auliniais batais - tai atitiko pagrindinius gatvių muštynių reikalavimus. Ilgainiui šie pramoninių priemiesčių vaikinai atsiskyrė nuo labiau stilingesnių “mod” ir pasivadino “skinhead” - skustagalviais.

7-ajame dešimtmetyje skustagalvių įvaizdis pakito - jie tapo neo-nacių sinonimu. Įvairios neo-fašistinės organizacijos ėmė verbuoti skustagalvius į savo gretas. Įsikūrė įvairios pasaulinės nacių organizacijos: “Blood and Honour” (liet.k. “Kraujas ir garbė”), “Hammer Skins” (liet.k. pažodžiui iš amerikiečių slengo “Kritikuojantys skustagalviai”) ir kt.

9-ajame dešimtmetyje neo-nacių judėjimas Vakarų Europos valstybėse sparčiai išplito. 1991 m. žlugus Sovietų Sąjungai žymių jo apraiškų atsirado ir buvusio sovietinio bloko valstybėse bei pačioje Rusijoje. 1995 m. superpatriotai iš nacionalinio Rusijos provoslavų judėjimo “Pamiat” (liet.k. “Atminimas”) ėmė gąsdinti žydus pogromais, panašiais į “Krištolinę naktį”. Dešiniosios partijos Vengrijoje nesidrovi pradėti ataką prieš “kosmopolitus” ir ant sienų vėl atsiranda fašistų svastikos. Rumunijoje į valdžią tikisi sugrįžti senoji “Geležinė gvardija”, per karą energingai palaikiusi Vokietiją. Lenkijoje fanatikai žino, kaip praktikuoti antisemitizmą, net kai šalyje beveik neliko žydų. Hitlerio gimtadienio išvakarėses ant Lenkijos Valstybinio žydų teatro sienų atsiranda užrašai, reikalaujantys žydų kraujo. Budapešte izraelitai gauna radonom svastikom pažymėtus laiškus, kurie paprastai prasideda įžeidimu: “Bjauriai dvokiantys žydpalaikiai, mes sugrįžtame”.

Aršiausios neo-nacių demonstracijos vyksta Vokietijoje ir Čekijoje, neretai jos perauga į masinius susirėmimus su policija. Vokietiją reiktų laikyti neo-nacizmo lopšiu. Dabar Vokietijos skustagalviai yra susibūrę į kovines grupuotes, priklausančias atskiroms tarptautinėms ir vietos skustagalvių judėjimo atšakoms. Jaunimui didelę įtaką daro jau minėta DNP. Čekijoje yra apie 5.000 neo-nacių, pusė iš jų gyvena ir siautėja Prahoje. Jų taip pat gausu Šiaurės Čekijos miestuose.

Kas tai - atsitiktinių žmonių, neturinčių ką veikti, darbas ar Europoje kyla nauja antisemitizmo banga ir religijos bei nacionalizmo sugrįžimas ima formuoti valstybės politiką? Tikriausia ir viena, ir kita.

Rytų Europos tautos niekada nejautė didelės simpatijos žydams, bet garsiai apie tai nekalbėjo. Demokratijai leidus sakyti, ką galvoji, prasiveržė ir kai kurių žmonių neapykanta.

Matyt, todėl izraelitai vėl pajuto pavojų ir noriai cituoja Elenos Boner žodžius: “Hitleris ir jo galvažudžiai taip pat pradėjo Vokietijos alinėse”.

Buvusio Rytų Berlyno Aleksandro aikštė - mėgstamiausia fašistuojančio jaunimo susibūrimų vieta. Pagrindinė šventė - balandžio 20-oji - Adolfo Hitlerio gimimo diena pažymima itin triukšmingai, neapsieinama ir be įvairių inicidentų.

Ne mažiau svarbi neo-nacių “šventė” rugpjūčio 17-oji - Rudolfo Hesso mirties diena. Vakarų apžvalgininkai pastebi, kad kiekvienais metais tokios “šventės” vyksta pagal analogišką scenarijų - triukšmigi maršai, fašistiniai šūkiai, susirėmimai su policija ir areštai.

1996 m. rugpjūčio 3 d. apie 60 agresyviai nusiteikusių neo-nacių, “švęsdami” 9-ąsias R. Hesso mirties metines, Bad Harzburge nuo motociklo nutrenkė policininką ir jį žiauriai suspardė. Atvykusiems policininkams pavyko suimti 23 žmones.

Sekančią dieną Bonoje policija suėmė apie 100 demonstrantų ir išvaikė neo-nacių eitynes, kurių metu buvo reikalaujama amnestijos Hessui.

Kadangi prieš 1996-ųjų rugpjūčio 17-ąją Vokietijos policija ėmėsi papildomų saugumo priemonių, skustagalviai suvažiavo į Švediją ir kitas Skandinavijos valstybes. Tą dieną Švedijoje, Trolhetene, įvyko masinės muštynės tarp anti-nacių ir neo-nacių grupuočių.

“Hesso kulto” garbinimo kulminacija laikytume 1997-uosius. Tais metais rugpjūčio 17-ąją sukako lygiai 10 metų, kai Špandau kalėjime mirė Hitlerio pavaduotojas Rudolfas Hessas.

Aistras įkaitino Rudolfo Hesso sūnaus Wolfo Ruedigerio Hesso kalba per Vokietijos Nacionalinę televiziją. W.R. Hessas pareiškė, kad jo tėvas “buvo absoliučiai nekaltas”. Anot W.R. Hesso, jo tėvą nužudė anglai, nes “jis įrodė, jog anglai norėjo, kad Antrasis Pasaulinis karas Europoje tęstųsi”. Nors televizijos vadovybė pasmerkė W.R. Hesso kalbą, neo-nacių tarpe ji sulaukė pritarimo.

Rugpjūčio antrojoje pusėje kai kuriuose Vokietijos miestuose prasidėjo riaušės. Vien Tiuringijos žemėje per vieną dieną buvo suimta 400 skustagalvių.

Neramumai vyko ir kitose Europos valstybėse. Kaip ir prieš metus dalis neo-nacių suvažiavo į Skandinaviją. 24 skustagalviai buvo suimti Danijoje. Švedijoje ir Norvegijoje įvyko susidūrimai tarp neo-nacių ir jų priešininkų. Vėl buvo reikalaujama amnestuoti R. Hessą.

Kodėl gi Rudolfas Hessas yra toks populiarus fašistuojančio jaunimo tarpe?

Egzistuoja keli tokio "populiarumo" paaiškinimai.

Pirma, absoliuti dauguma neo-nacių mano, kad Hessas buvo nekaltas ir nužudytas dėl politinių motyvų. Vykstant akcijoms dėl Hesso išlaisvinimo, buvo atsiradę galimybių jį paleisti, tačiau tam pasipriešino rusai. Hessas tapo “šaltojo karo” įkaitu. Anglai, kuriems gyvas Hessas buvo visiškai nenaudingas, “sutiko” jį paleisti tik tada, kai sužinojo, kad rusai tikrai vetuos Hesso paleidimo klausimą. Hessas galėjo atskleisti daug kam nežinomų detalių apie įvykius Anglijoje, o tai nepaprastai pakenktų Britanijos tarptautiniam autoritetui.

Antras galimas paaiškinimas. Hessas yra laikomas “žuvusiu už taiką”. Jis buvo neteisėtai kalinamas 46-erius metus ir mirė “didvyrio mirtimi už kilnų tikslą”. Jo mirtis yra nepalyginamai garbingesnė, negu kitų nacių fiurerių, pvz., už ką garbinti Ribbentropą ar Keitelį, jei jie buvo “gėdingai pakarti"?

[ SECTION A ] [ SECTION B ] [ SECTION C ] [ SECTION D ] [ SECTION E ] [ SECTION F ]

[ BACK TO HESS MAIN PAGE ]

[ 1 ] [ 2 ] [ 3 ] [ 4 ] [ 5 ] [ 6 ] [ 7 ] [ 8 ] [ 9 ] [ 10 ] [ 11 ] [ 12 ] [ 13 ] [ 14 ] [ 15 ] [ 16 ]

© 2000 Created and Compiled by Rokas Pukinskas