Ar Hessas žinojo apie “Barbarossą”?


Kalinamas Špandau kalėjime Hessas stengėsi visiškai atsiriboti nuo jį supančių asmenų. O norinčių bendrauti buvo nepaprastai daug - kalinys Nr. 7 ir būdamas nelaisvėje neprarado savo populiarumo.

Būdamas vienu žymiausiu nacių fiureriu, Hessas pasižymėjo kaip uždaro būdo tylenis. Sėdėdamas kalėjime jis dar labiau nugrimzdo į savo apmąstymų pasaulį ir tik retkarčiais persimesdavo vienu kitu žodeliu su sargybiniais.

Špandau kalėjimo komendantas pulkininkas J. K. Birdas ne kartą buvo uždavęs Hessui klausimą : ”ar jis pranešė Sovietų Sąjungos užpuolimo datą anglams?”. Pulkininkas, būdamas labai smalsus žmogus, uždavinėjo šį klausimą pasitaikius menkiausiai progai. Hessas visada išsisukdavo nuo tiesaus atsakymo - sakydavo, kad nieko nežino arba neatsimena.

Galų gale pulkininkas neteko kantrybės ir savo spėliones išdėstė popieriuje, o po to visą tekstą perbraukė ir parodė Hessui. Pulkininkas parašė, kad Hessas žinojo “Barbarossos” datą.

Hesso paklaustas kodėl perbraukė parašytą tekstą, Birdas atsakė: “aš galvoju, kad taip ir įvyko, bet Jūs viską neigiate.” Tada Hessas paprašė viską palikti taip kaip yra tik neperbraukti ir galų gale prisipažino, kad žinojo apie Sovietų Sąjungos užpuolimo datą. Paprašytas papasakoti smulkiau, Hessas pažadėjo tai padaryti vėliau, tačiau pulkininkas daugiau nieko ir nesužinojo.

Šios istorijos tęsinys yra Davido Irvingo monografijoje Hess: The Missing Years ( Hessas: Prabėgę metai ). Žymus anglų istorikas ir publicistas Davidas Irvingas yra laikomas nacizmo laikų dokumentacijos paieškos specialistu. Minėta knyga - jo kruopštaus ir nuoseklaus tyrinėjimo rezultatas. Apie šį faktą užsimena ir Wolfas Ruedigeris Hessas.

Į Irvingo rankas pateko SA Brigadenfiurerio Wernerio Koeppeno ataskaitos, kurias jis kasdien rašė Hitlerio štabe. W. Koeppenas buvo tiesioginis Alfredo Rosenbergo, okupuotų Rytų teritorijų ministro, atstovas fiurerio štabe. Knygos autoriui pavyko susitikti ir pasišnekėti su Koeppenu. Vėliau šio pokalbio medžiagą jis panaudojo rašydamas monografiją.

Kaip teigia Koeppenas, 1941 - ųjų gegužės mėnesį nacistų partijos reichsleiteris Alfredas Rosenbergas vykdė ypatingai slaptą užduotį, kurią gavo asmeniškai iš paties Hitlerio. Rosenbergas turėjo sudaryti tikslius okupacinės administracijos veiklos planus užgrobtoje Sovietų Sąjungos teritorijoje. Gegužės 10 dieną Rosenbergas turėjo pristatyti savo ataskaitą Hitleriui. Dėl to jam teko lėktuvu iš Berlyno skristi į Miuncheną, o iš ten mašina važiuoti į “Berghofą”.

Tačiau gegužės 9 - osios vakare, iš Miuncheno paskambino Hesso adjutantas SA Brigadenfiureris Karlas - Heinzas Pintschas. Jis pranešė, kad rytoj ryte ( t.y. gegužės 10 d. - aut. past.) Rosenbergas turi žūt būt atvykti pas Hessą. Koeppenas nedelsdamas susisiekė su Rosenbergu ir informavo jį apie Hesso kvietimą. Rosenbergas nedvejodamas sutiko.

Atkreipkime dėmesį - Rosenbergas ryte turėjo būti pas Hitlerį. Ir staiga kitas žmogus, tegul tai ir pats Rudolfas Hessas, sujaukia jo planus ir kviečiasi pas save.

Gegužės 10 -osios ryte Rosenbergo lėktuvas nusileido Miunchene. Aerouoste jau laukė Hesso atsiųstas automobilis su iki dantų ginkluota solidžia palyda. Kam toji palyda? Juk viskas vyksta Miunchene, o kokių nors išpuolių tikėtis sunku. Tai dar sykį įrodo koks atsargus buvo Hessas planuodamas savo kelionę į Angliją. Reichsleiteris atsidūrė Harlahinge, Hesso rezidencijoje. Pokalbis užtruko. Tuo metu Rosenbergui buvo brangi kiekviena minutė - jis turėjo vykti pas Hitlerį.

Kaip prisimena Koeppenas, jųdviejų pokalbis buvo daugiau nei rimtas - veidai įtempti ir susirūpinę. Po to jie dar papietavo ir tada atsisveikino. Adjutantas net nenutuokė, kad Rosenbergas bus paskutinis Hesso pašnekovas Vokietijoje.

Visų akivaizdoje Hessas atsisveikino su šeima ir abu automobiliai išvyko iš Harlahingo: Rosenbergas su adjutantais link Berchtesgadeno, o Hessas, kaip vėliau paaiškėjo, į aerodromą, kur jo jau laukė parengtas skrydžiui Messerschmitt - 110 .

Koeppenas nė kiek neabejojo, kad Rosenbergas suteikė Hessui visą informaciją apie beprasidedančią “Barbarossos” operaciją.

Šio fakto neatmeta ir W.R. Hessas. Anot jo, Rosenbergas atskrido ne tik turėdamas tikslą informuoti Hessą apie numatomą Sovietų Sąjungos užpuolimą.

Rosenbergas, 1939-ųjų rugsėjo 3 d. buvo susitikęs su Hamiltonu. Susitikimo priežastis nežinoma. Tą patį galima pasakyti ir apie jų tolimesnių santykių eigą. Tačiau W. R. Hessas pateikia įdomų faktą: galbūt Rosenbergas perdavė Hessui slaptą Hamiltono pranešimą ir tai paskatino fiurerio pavaduotoją kuo greičiau vykti į Angliją.

Deja, šio fakto patikrinti nepavyko, nes kiti autoriai apie minėtą versiją neužsimena.


[ SECTION A ] [ SECTION B ] [ SECTION C ] [ SECTION D ] [ SECTION E ] [ SECTION F ]

[ BACK TO HESS MAIN PAGE ]

[ 1 ] [ 2 ] [ 3 ] [ 4 ] [ 5 ] [ 6 ] [ 7 ] [ 8 ] [ 9 ] [ 10 ] [ 11 ] [ 12 ] [ 13 ] [ 14 ] [ 15 ] [ 16 ]

© 2000 Created and Compiled by Rokas Pukinskas