Maršrutas
Lemtingą 1941 m. gegužės 10 d., po pokalbio su Rosenbergu, Hessas širdingai atsisveikino su šeima ir iš savo rezidencijos Munchen - Harlachinge automobiliu išvažiavo link Augsburgo - Haunstefeno aerodromo. Į žmonos klausimą kodėl jis apsirengęs mėlyna Luftwaffe uniforma, Hessas mįslingai atsakė: tam, kad jus padaryčiau laimingais. Staigiai pasisukęs jis išėjo iš kambario ir paskubėjo sėsti į automobilį - Hessas bijojo, kad žmona neimtų toliau kamantinėti.
Hessas į Augsburgą atvyko pavakaryje, lydimas savo adjutanto Karlo Heinzo Pintscho, sekretoriaus Josefo Platzerio, asmeninės apsaugos šefo Frantzo Lutzo ir vairuotojo Rudolfo Lipperto. Čia jau stovėjo paruoštas skrydžiui dvimotoris Messerschmitt - 110.
Aerodrome Hessą pažinojo beveik visas aptarnaujantis personalas: kartkartėmis jis atvykdavo čia trumpai paskraidyti. Jis mokėsi specialiai jam parengtu lėktuvu ir būtent tokiu pat Messerschmitt - 110. Iš pradžių jam padėdavo asmeninis Adolfo Hitlerio pilotas Hansas Bauras. Nors jau 1940 - aisiais Hitleris griežtai uždraudė Hessui skraidyti palei fronto liniją, tačiau Hessas susitarė su Vokietijos aviacijos pramonės ministru Fritzu Todtu ir daktaru Williu Messerschmittu, kad jie suteiks jam galimybę išbandyti naujus lėktuvų modelius. Todtas ir Messerschmittas nežinojo tik vienos aplinkybės: jau nuo 1940 - ųjų metų rudens Hessas įsakė jam kiekvieną dieną pristatyti meteorologines suvestines apie orą virš Šiaurės jūros.
Techniškai Hessas buvo pasirengęs puikiai. Jis nuodugniai tyrinėjo naujausius navigacijos metodus, tarp jų, taip vadinamąjį projektą Y. Lėktuvą būsimam Hesso skrydžiui rengė pats jo konstruktorius, daktaras Willis Messerchmittas.
Prieš sėsdamas į lėktuvą Hessas išklausė meteorologų suvestinę bei savo adjutantui K. H. Pintschui perdavė siuntinį, kurį jis turėjo pristatyti Hitleriui po keturių valandų nuo Hesso lėktuvo pakilimo.
1941 m. gegužės 10 d., 17 val. 45 min. (čia ir toliau tekte nurodomas Centrinės Europos laikas (CET) - aut.past.) Hesso pilotuojamas sunkusis naikintuvas - bombonešis Messerschmitt - 110 (Me - 110 E - 1/N, serijos numeris 3869), pakilo iš Augsburgo aerodromo ir pasuko Škotijos krantų link.
Lėktuvas buvo visiškai neginkluotas, turėjo du specialiai įtaisytus papildomus kuro bakus ir nenusileisdamas galėjo skristi dešimt valandų arba iš viso nuskristi 4.200 kilometrų. Dviejų Messerschmitt - 110 lėktuvo variklių galingumas siekė 1.400 AG, tai leido jam išvystyti 420 km/h kreiserinį greitį. Hessas apskaičiavo, kad jei skrydis vyks be nukrypimų ir pagal jo nustatytą maršrutą, pasiekti Škotijos krantus jam prireiks keturių valandų.
Skrendant link Šiaurės jūros Vokietijos priešlėktuvinės gynybos pabūklai tylėjo. Hessą kur kas labiau neramino anglų oro erdvės kontrolės radarai ir patruliuojantys britų lėktuvai. Artėjant prie Škotijos krantų, du anglų spitfairai (Supermarine Spitfire HF) naikintuvai pastebėjo žemai skrendantį Messerschmitt -110 ir metėsi jo link. Tik lėktuvo greitis, Hesso patyrimas ir šaltakraujiškumas išgelbėjo jį - spitfairai atsiliko, o vėliau iš vis pametė Hessą.
21.57 val. Hesso lėktuvas, skriedamas neįtikėtinu 750 km/h greičiu, kirto Anglijos sausumos sieną ties Farne sala. Hessas skrido labai žemai, lėktuvo apačia vos nelietė medžių viršūnių - tikriausiai todėl, kad jo neužfiksuotų pakrantės radarai. Tai buvo lengviausias, bet kartu ir pavojingiausias, būdas išlikti nepastebėtam. Visą maršrutą jis žinojo atmintinai. Namie Hessas buvo pasikabinęs detalų žemėlapį, kurį laisvalaikiu kruopščiai studijuodavo. Hesso orientyras buvo Cheviot Hillso kalva.
22.56 val. Hesso lėktuvas jau skrido link Dungavellio, šeimyninės hercogo Hamiltono rezidencijos. Apie 23.00 pilotas pasuko lėktuvą į rytus ir pamatė geležinkelio liniją bei ežerą, kuris, kaip jis prisiminė, buvo kiek piečiau Hamiltono valdų. Hessas ėmė staigiai kilti aukštyn, norėdamas pasiekti 2.000 metrų aukštį, kuris yra būtinas norint saugiai nusileisti parašiutu.
Pasiekęs norimą aukštį, Hessas išjungė variklius ir atidarė kabiną, tačiau lėktuvas ėmė staigiai prarasti aukštį. Hessas prisiminė, kad geriausia šokti kai lėktuvas persivertęs. Jis pervertė mašiną. Pilotą prispaudė prie sėdynės ir jis ėmė netekti sąmonės. Nepaisant to, kad Me - 110 skrido labai lėtai, jo sukeltos oro srovės ir spaudimas neleido Hessui iššokti iš lėktuvo. Vėliau jis prisiminė: aš visko išsiklausinėjau aerodrome, pamiršau paklausti vieno dalyko - kaip iššokti su parašiutu. Šiaip taip išsistūmęs iš kabinos, Hessas trūktelėjo parašiuto žiedą ir ėmė leistis žemyn.
1941 m. gegužės 10 d. 23.09 val. Adolfo Hitlerio pavaduotojas Rudolfas Hessas nusileido Škotijoje, dvylika mylių nuo hercogo Hamiltono rezidencijos Dungavellyje. Leisdamasis Hessas stipriai pasitempė dešinės kojos kulkšnies raiščius. Lėktuvas nukrito ir sudužo netoli Kilmarnocko, trylika kilometrų į pietus nuo Glazgo.
Tuo pat metu, Bairdo fermos ūkvedys Davidas McLeanas ruošėsi miegoti. Staiga jis išgirdo lėktuvo variklių ūžesį, kiek vėliau ir keistą duslų sprogimą. Pažvelgęs pro langą jis pastebėjo besileidžiantį baltą parašiuto kupolą. McLeanas skubiai prikėlė fermos šeimininką, o pats nubėgo pažiūrėti kas atsitiko. Pribėgęs, jis padėjo pilotui išsipainioti iš parašiuto ir pastebėjo, kad šis vilki vokiška uniforma. Atvykėlis prisistatė esąs kapitonas Alfredas Hornas ir pasakė, kad atvežęs skubų pranešimą hercogui Hamiltonui. Tačiau Hamiltono nebuvo namuose - tą naktį jis budėjo netoliese esančioje Karinių oro pajėgų bazėje.
Netrukus, iš netoliese dislokuoto dalinio, atvyko Vietinių gynybos pajėgų (Home Guard Service) pareigūnai, kurie sulaikė lėktuvo pilotą ir nugabeno jį į netoliese esantį štabą. Čia Hessas vėl prisistatė Alfredu Hornu (taip buvo parašyta ir jo dokumentuose ) ir pareikalavo susitikimo su Hamiltonu. Tačiau keliems, vokiečių pilotą nelaisvėn paėmusiems britų pareigūnams jo veidas atrodė kažkur matytas.
Iš tiesų buvo ko stebėtis. Į jų rankas pakliuvo vienas artimiausių ir seniausių fiurerio bendražygių - Rudolfas Hessas.
[ SECTION A ] [ SECTION B ] [ SECTION C ] [ SECTION D ] [ SECTION E ] [ SECTION F ]
[ 1 ] [ 2 ] [ 3 ] [ 4 ] [ 5 ] [ 6 ] [ 7 ] [ 8 ] [ 9 ] [ 10 ] [ 11 ] [ 12 ] [ 13 ] [ 14 ] [ 15 ] [ 16 ]
© 2000 Created and Compiled by Rokas
Pukinskas